Kępno

Kępno (Kepnas), miestas Lenkijos pietvakariuose, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje; apskrities centras.

13 951 gyventojas (2021). Kępno įsikūręs prie Niesobo upės (Prosnos intakas). Per Kępno eina Poznanės–Katowicų geležinkelis ir plentas, Varšuvos–Prahos plentas. Mašinų (chemijos pramonės įrenginių, aplinkosaugos įrangos, staklių), metalo dirbinių gamyba, maisto, chemijos, statybinių medžiagų, siuvimo pramonė, medienos apdirbimas (lentpjūvė, baldų gamyba). Vroclavo aukštosios administravimo mokyklos neakivaizdinis skyrius. Krašto muziejus.

Architektūra

Sakraliniai pastatai: klasicistinės sinagoga (1815, architektai F. W. ir K. F. Scheffleriai), evangelikų bažnyčia (1863, architektas F. A. Stüleris), neobarokinė Šv. Martyno (1911, architektas R. Sławskis). Klasicistinė rotušė (1846), gyvenamieji namai (18–19 a.).

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 1282 (manoma, turėjo miesto teises, buvo gynybinė pasienio pilis ir prekybos centras). Nuo 14 a. antros pusės minimas tik kaimas. 1660 vėl gavo miesto teises. Iš Silezijos į Kępno atsikėlė daug protestantų, kurie rado čia prieglobstį ir palankias ekonominei veiklai sąlygas, bei žydų, kurie 1674 gavo privilegiją (susidarė viena gausiausių iki 19 a. Lenkijos žydų bendruomenių). 18 a. gelumbės audimo centras. 1793–1920 priklausė Prūsijai (nuo 1871 Vokietijai). 19 a. svarbus prekybos centras. Kaip atsakas į vokietinimą kūrėsi lenkų organizacijos (Lenkų pramonininkų draugija, Lenkų lyga, Liaudies bankas). Kępno gyventojai dalyvavo 1918–19 Poznanės sukilime. 1920 Kępno grąžintas Lenkijai. Per II pasaulinį karą prijungtas prie Vokietijos. 1945–49 veikė antikomunistinis pogrindis. 1887–1975 ir nuo 1999 apskrities centras.

-Kepno

2271