keramikinio gaminio formavimas
kerãmika (gr. keramikē (technē) < keramos – molis), degti moliniai dirbiniai. Kieti, atsparūs kaitrai ir dilimui, stiprūs gniuždant, bet dažniausiai trapūs. Pagrindinė žaliava – paprastas, baltas arba ugniai atsparus molis ir kaolinas su mineraliniais ir kitais priedais. Kaitinant aukštesnėje kaip 700 °C temperatūroje molis pradeda sukepti ir virsta keramine šuke. Ji dažniausiai balta; jei molis su geležies oksido priemaiša, šukė nusidažo pilkai, rudai, raudonai. Kai molis per daug plastiškas, keramikos gaminiai džiūdami smarkiai traukiasi, deformuojasi, skilinėja. Keramikos dirbiniai formuojami iš 30–35 % drėgnio šlikerio (tuščiaviduriai, plonasieniai, netaisyklingos formos), 20–25 % drėgnio plastiškos tešlos (plytos, plytelės, čerpės, vamzdžiai, indai) ir miltelių (plytos, plytelės, elektrotechninė keramika).
Gaminiai iš šlikerio liejami gipsinėse formose, iš plastiškos tešlos formuojami įvairių tipų presais, žiedimo staklėmis ir kitais būdais, žiedžiama, lipdoma rankomis, iš miltelių formuojami presavimo, vibravimo būdu. Suformuoti keramikos gaminiai dailinami: lyginamas paviršius, taisomos briaunos, priklijuojamos atskirai suformuotos dalys (ąsos, auselės, snapeliai), apdorojami mechaniškai (raižomi voleliais ar štampais, šalinamas masės perteklius, daromi kiaurapjūviai). Prieš degimą keramikos gaminiai (išskyrus sausų miltelių gaminius) 2–3 paras džiovinami iki 4–5 % drėgnio. Išdegti keramikos gaminiai, kad nesuskeldėtų, aušinami. Keramikos gaminiai gali būti natūralūs, glazūruoti (glazūra), dengti angobu, dažyti keraminiais dažais. Apdailinti keramikos gaminiai yra gražesni, glazūruoti – dar ir stipresni, atsparesni cheminiam poveikiui, mažiau įgeria vandens. Pagal fizikines ir mechanines savybes skiriama sukepusioji ir pusiau sukepusi, arba akytoji, keramika. Sukepusioji keramika – porcelianas, pusporcelianis, akmens keramika, keraminės ugniai atsparios medžiagos, elektrotechninė keramika, rūgštims atsparūs gaminiai, kanalizacijos vamzdžiai, grindų plytelės, klinkerio plytelės, chemijos pramonės ir laboratorijų įranga. Jos struktūra tanki (panaši į akmens), šukės lūžis blizgus, skambesys metališkas, įgeria mažiau kaip 5 % vandens, atspari ugniai ir rūgštims, nelaidi elektrai, atspari elektros srovės pramušimui. Sukepusiajai keramikai naudojamas plastiškas sunkialydis ugniai atsparus molis be žalingų priemaišų (gipso, tirpių druskų), baltos šukės keramikai (porcelianui) – kaolinas. Degama 1350–1450 °C temperatūroje. Pusiau sukepusi keramika – fajansas, majolika, terakota, paprastosios ir tuščiavidurės plytos, tuščiaviduriai blokai, čerpės, kokliai, vamzdžiai, keramzitas, agloporitas. Struktūra akyta, įgeria iki 18 % vandens. Ši keramika ne tokia stipri ir atspari cheminiam poveikiui kaip sukepusioji keramika. Naudojamas plastiškas, dažniausiai lengvalydis molis, degama 1000–1250 °C temperatūroje. Pagal paskirtį skiriama statybinė, techninė, ugniai atspari ir dailioji keramika.
Statybinė keramika naudojama sienoms (įvairios plytos ir blokai), stogams (čerpės), krosnims (kokliai), grindims (grindų plytelės, klinkerinės plytos), apdailai (apdailos plytos ir plytelės), lengvųjų betonų užpildui (keramzitas, agloporitas), prie šios grupės priskiriama ir rūgštims atspari keramika (plytos, plytelės, vamzdžiai, aparatūra), t. p. kanalizacijos ir drenažo vamzdžiai. Techninė keramika – buitiniai, laboratoriniai indai iš porceliano, pusporcelianio, fajanso, majolikos, elektrotechninė keramika, santechninė keramika (praustuvai, klozetų puodai ir plovimo bakeliai, vonios), specialios paskirties ir technologijos metalokeramika, dielektrikai, puslaidininkiai ir kiti keraminiai ir pusiau keraminiai gaminiai. Ugniai atspariais gaminiais (plytomis, plokštėmis, blokais) iš dinaso, kvarcinės keramikos ir kitų ugniai atsparių medžiagų išklojama pramoninės krosnys ir kiti šiluminiai agregatai.
keramikinės plytelės