kerãmikos gamýba
Keramikos atsiradimo istorija
hetitų keramikos dirbiniai (8–6 a. pr. Kr.) Kara Tepės muziejuje (Turkija)
Didžioji kinų siena
Keramikos dirbinių būta jau prieš 20 tūkstančių metų. Maždaug tuo laikotarpiu datuojamų puodų šukių rasta Kinijoje.
Apie 4000 pr. Kr. Mesopotamijoje iš keraminių plytų buvo mūrijamos arkos.
Ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų Artimųjų Rytų šalyse imta naudoti žiedžiamąjį ratą. Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Ūre jau buvo naudojamos degtos plytos (zikuratų pakopoms). 6 a. pr. Kr. Babilonijoje ir Asirijoje būta glazūruotų ir emaliuotų mozaikinių apdailos plytelių. 3 a. pr. Kr. Didžiajai kinų sienai naudotos paprastosios ir apdailos plytos.
Keramikos dirbiniai labai išpopuliarėjo senovės Graikijoje ir Romoje. Be plytų, buitinių ir dekoratyviųjų indų, skulptūrų, buvo gaminama architektūros detalės, čerpės, vandentiekio vamzdžiai.
Keramikos dirbinių technologija ypač ištobulėjo Tolimųjų Rytų šalyse. 3–4 a. Kinijoje buvo gaminamas fajansas, nuo 6–7 a. – porcelianas. Savita keramika būdinga Vidurinės Azijos, Pietų Kaukazo, arabų šalims; čia gausu architektūrinės keramikos – spalvotų ir reljefinių mozaikinių sienų plytelių. Keraminės plytos, kaip nedegi konstrukcinė statybinė medžiaga, viduramžiais paplito Vakarų Europoje ir suformavo naują mūrinio miesto architektūrą. 18 a. sukurta kietojo porceliano gamybos technologija (J. F. Böttgeris, 1709).
Keramika Lietuvoje
XV tarptautinio eksperimentinės archeologijos festivalio Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje dalyvis žiedžia puodą (2014)
Keramikos gaminių technologijai, gaminių formoms daugiausia įtakos turėjo Lenkijos ir kitų Vidurio Europos šalių patirtis. Keramines plytas pradėta gaminti maždaug 13 amžiuje. Pirmiausia jos buvo naudojamos gynybiniams statiniams. 13–14 a. pastatytos pirmosios mūrinės aptvarinės pilys – Kauno pirmoji pilis, Vilniaus Žemutinė pilis, Medininkų pilis. Pilyse statytos ir mūrinės koplyčios (pvz., Vilniaus Žemutinėje pilyje – Vilniaus katedra, 13 a. pabaiga). Gardino pilies koplyčioje rastos pirmosios Lietuvoje gamintos plytos (apie 13 a. vidurį). Koklius imta gaminti apie 14 a., čerpes – apie 15 amžių.
Nuo 15 a. miestuose buvo steigiamos keramikos dirbtuvės, daugėjo plytinių. Be paprastųjų, buvo gaminamos ir profilinės plytos, pvz., Vilniaus Šv. Onos bažnyčiai panaudota 33 formų, Perkūno namams Kaune – 16 formų plytos. Buvo gaminami įvairūs buitinės, ypač architektūrinės keramikos dirbiniai. 18 a. imta gaminti fajanso gaminius, 19 a. – drenažo vamzdžius, 20 a. 9 dešimtmečio pradžioje (1981) – kaulų porcelianą, 20 a. 10 dešimtmečio pabaigoje – apdailos plyteles. Dauguma šių keramikos gaminių Lietuvos keramikos įmonėse gaminami ir 21 a. pradžioje.
keraminių plytelių gamybos linija bendrovėje Dvarčionių keramika
2271
-keramika