keramzitas

keramztas (gr. keramos – molis), akyta biri keraminė medžiaga. Būna granulių pavidalo, kurių paviršius aptrauktas sukepusia luobele. Piltinis tankis 250–800 kg/m³, įgeria 10–25 % vandens, atlaiko bent 15 užšalimo ir atšilimo ciklų. Gaminamas iš lengvai lydomo ir gerai nuo karščio išpučiamo molio. Pūtimasis gerinamas priedais: durpėmis, pjuvenomis, mazutu, pirito degenomis, sulfitiniu mielių raugu. Molio masė ruošiama ir keramzito granulės formuojamos plastiškuoju ir šlapiuoju būdu.

Gaminant keramzitą plastiškuoju būdu 18–26 % drėgnio molio masė ruošiama kaip ir plytoms, granulės formuojamos juostiniu presu arba skylėtaisiais valcais, džiovinamos būgninėje džiovykloje ir degamos sukamojoje krosnyje. Gaminant šlapiuoju būdu molis specialioje maišyklėje (dumblintuve) maišomas su vandeniu ir priedais, daugiau kaip 40 % drėgnio šlamas nukošiamas ir siurbliu tiekiamas į sukamąją krosnį su grandinėmis; susidaro granulės, kurios degimo zonoje išsipučia. Iš molio masės suformuotos granulės degamos 1050–1250 °C temperatūroje. Degtos granulės pagal stambumą sietais skirstomos į frakcijas – keramzito žvyrą (5–10 mm, 10–20 mm, 20–40 mm) ir keramzito smėlį (0,14–5 milimetrai). Keramzito smėlis būna granulių su standžia luobele pavidalo arba trupintas (iš susmulkintų per didelių keramzito granulių); pastarasis ne toks stiprus, turi daug atvirų porų.

plytos iš keramzito

Keramzitas naudojamas atitvarinių konstrukcijų šilumos ir garso izoliacijai, t. p. kaip lengvojo betono (keramzitbetonio) užpildas. Lietuvoje keramzitas pradėtas gaminti 1961 Palemono keramikos gamykloje (nuo 1992 bendrovė Palemono keramika).

2570