keratinai

keratnai (gr. keras, kilm. keratos – ragas), viduląsteliniai fibriliniai baltymai, kurie yra epitelinio audinio ląstelių citoskeleto, plaukų, nagų, žvynų, plunksnų, kanopų, ragų, šilko struktūrinė dalis. Žinoma apie 30 keratinų, kurių molekulinė masė 40 000–70 000. Netirpsta vandenyje, praskiestuose šarmų ir druskų tirpaluose, jų neskaido proteazės. α‑keratinų struktūros pagrindas yra 311–314 aminorūgščių α spiralinis domenas, kurio abiejose pusėse yra polipeptidinės grandinės nespiralinės N‑ ir C‑galinės dalys. Antrinė šio domeno struktūra labai konservatyvi, ją sudaro 7 aminorūgščių fragmentai, kurie formuoja α spiralę. Dvi spiralinės α‑keratino polipeptidinės grandinės (viena rūgštinė, kita neutrali arba bazinė) jungiasi tarpusavyje į dvigrandę spiralę, kurios po dvi sudaro susuktos virvės struktūrą, vadinamą protofilamentu. Iš 4 protofilamentų susidaro citoskeleto tarpinės gijos. Plaukų keratine yra daug cisteino, kurio molekulių liekanos sudaro tvirtus kovalentinius disulfidinius ryšius, suteikiančius plaukams atsparumo įvairiems aplinkos veiksniams. β‑keratinų (pvz., šilko fibroino) antrinę struktūrą sudaro polipeptidinės grandinės β klostės. Fibroino molekulės susideda iš dviejų zigzago formos vandeniliniais ir hidrofobiniais ryšiais sujungtų polipeptidinių grandinių. Jos susijungia ir sudaro trimatę struktūrą, kurią stabilizuoja vandenyje tirpus baltymas sericinas. Tai lemia šilko tvirtumą ir lankstumą.

2014