keratitas
kerattas (keratitis < gr. keras, kilm. keratos – ragas), akies ragenos uždegimas. Dažnas. Būna infekcinis ir neinfekcinis. Infekcinį keratitą dažnai sukelia bakterijos, t. p. grybeliai, protistai (amebos), virusai. Neinfekcinis keratitas gali atsirasti po traumos, sergant sisteminėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, vaskulitu ir kita), dėl nervinio streso, avitaminozės, netinkamos kontaktinių lęšių priežiūros, akies vokų deformacijos. Pagal požymių atsiradimą, jų klinikinę raišką, trukmę keratitas būna ūmus ir lėtinis. Keratito požymiai: pablogėja rega, skauda akį, ji parausta, ašaroja, atsiranda vokų spazmas, ragenos infiltratas (balsvas židinys skaidrioje ragenoje), uždegiminių ląstelių nuosėdų priekinėje akies kameroje. Ragenos infiltratui išopėjus, susidaro ragenos opa. Jei uždegimas apima gilesnius ragenos sluoksnius ir akies audinius, gali kilti keratito komplikacijos: iridociklitas, panuveitas (gyslainės uždegimas), prakiūra ragena. Gydymas priklauso nuo sukėlėjo: skiriama antibiotikų (lašų ir tepalo), antivirusinių, vyzdį plečiančių lašų. Jei reikia, taikomas sisteminis gydymas antibiotikais, vaistais nuo virusų, uždegimo. Persirgus keratitu gali likti ragenos drumstis, į rageną įaugusios kraujagyslės. Kartais keratitas kartojasi.
2146
-akies ragenos uždegimas