kerigmà (gr. kērygma – paskelbimas), krikščionių teologijos terminas, reiškiantis Dievo paskelbtą žodį. NT vartojamas skelbimo turinio (nukryžiuoto ir prisikėlusio Jėzaus Kristaus, prisiartinusios Dievo karalystės), skelbimo akto, skelbimo institucijos reikšmėmis. Ankstyvosiose krikščionių bendruomenėse kerigma buvo suprantama kaip žodžiu perduota tradicija (katechezė) iki jos užrašymo. Plačiąja reikšme kerigma suprantama kaip Evangelijos skelbimas netikintiesiems ar ką tik įtikėjusiesiems.
kerigmos terminą išpopuliarino R. K. Bultmannas. 20 a. pr. susiformavo kerigminė teologija, nagrinėjanti krikščioniškosios žinios konkretų perdavimą, šiuolaikinėje praktinėje teologijoje vadinamą kerigmatika. Ji gilinasi į krikščioniškojo tikėjimo turinį, rūpindamasi jį perteikti pagal konkrečią situaciją.
23