Kerman (Kermān, Kermãnas), miestas Irano pietryčiuose; ostano centras. 577 600 gyventojų (2005). Kermanas įsikūręs tarp Kuhrudo ir Kuhbenano kalnų, apie 1800 m aukštyje. Plentas ir geležinkelis į Teheraną, plentai į Zahedaną, Bandari Abbasą. Oro uostas. Didžiausias Irano kilimų gamybos ir eksporto centras. Naftos perdirbimas (naftotiekis iš naftos telkinių esančių prie Bandari Abbaso), metalo apdirbimo, tekstilės, maisto pramonė. Šahido Bahonaro, musulmonų Azado, medicinos universitetai. Muziejai. Į šiaurę nuo Kermano kasamos akmens anglys.
Architektūra
Persijos šacho Ardašyro I citadelės (3 a.) griuvėsiai. Mečetės: kupolinė seldžiukų Karalių (Masdžid-e Malek; pastatyta 11 a. pabaigoje) su 12 a. mihrabais, Masdžid-e-Džomje (Penktadieninė) su fajanso mihrabu (1349, restauruota 1560), Masdžid-e Pa Minar (1390). Šalia sodo Bagh-e Sirif – palaidojimų vieta Džabel-e Sang (Akmens kalnas, 11–12 a.), mauzoliejus Gombad-e-Džabalijeh su dvigubu kupolu. Iš Timūridų laikotarpio išliko apskrito statinio Kobbeh-e-Sabz (Žalioji katedra) liekanos (apie 14–15 a.).
Istorija
Manoma, miestą įkūrė Persijos šachas Ardašyras I (valdė 224–239). Buvo vadinamas Behdesyru, Berdesyru ar Berdešyru. Sefevidų dinastijos laikais (1502–1736) prigijo Kermano pavadinimas. Ne kartą apiplėštas ir sugriautas (1509 uzbekų, 1720 afganų). Atstatytas Kadžarų dinastijos valdovo Fatho Ali Šacho laikais (1797–1834). Išliko 11–18 a. architektūros paminklų.
2271