Kernavs kapinýnas, kapinynas miestelio pietiniame pakraštyje, Pajautos slėnyje, Neries ir Pajautos dešiniuosiuose krantuose, apie 0,3 km į pietus nuo Aukuro kalno piliakalnio. 1989–1997 (su pertraukomis) tyrė Vilniaus universiteto archeologų ekspedicija (vadovas A. Luchtanas). Ištirtame 1902 m2 plote rasta 26 sudegintų mirusiųjų ir 1 nedeginto mirusiojo kapai, datuojami 8–1 a. prieš Kristų. Mirusieji laidoti akmenų krūsnyse ar apdėti keliais akmenimis (dažniausiai šeimų kapai), duobutėse (pavieniai kapai) ir molinėse brūkšniuotose urnose (dažniausiai vaikų kapai) su įkapėmis ar be jų. Rasta bronzinis smeigtukas įvijine galvute, įvijinis antsmilkinis, grandelių, geležinė grandis. Kernavės kapinynas priskiriamas brūkšniuotosios keramikos kultūrai. Apie 2 a. po Kr. kapinyno teritorijoje įsikūrė gyvenvietė. Radiniai saugomi Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje.
brūkšniuotosios keramikos kultūros urna iš Kernavės kapinyno (antras tūkstantmetis prieš Kristų)
paauksuotieji dirbiniai iš Kernavės 13–14 a. kapinyno: a – paauksuotos apgalvio plokštelės iš kapo nr. 82, b – paauksuoti auskarai iš kapo nr. 133
1490
-Aukuro kalnas; -Kernavės piliakalniai; -Kernavės archeologinė vietovė