Kenius, legendinis lietuvių kunigaikštis. Pirmą kartą paminėtas 16 a. pirmoje pusėje surašytuose Vidurinio ir Plačiojo Lietuvos metraščių sąvaduose. Vardą metraštininkai sau įprastu būdu sukūrė iš Kernavės gyvenvietės pavadinimo. Pasak jų, kunigaikščio Kuno sūnus ir Palemono vaikaitis Kernius buvo įsikūręs Kernavėje, suteikė miestui ir piliai savo vardą. Dėl jo tariamų palikuonių senieji autoriai nesutarė: vieni jam priskyrė dukterį Pajautą, kiti – sūnų Živinbudą. Legendinę Kerniaus istoriją naujomis detalėmis išplėtojo M. Strijkovskis ir A. Kojelavičius‑Vijūkas.
2336