kertuõtis (Hylocereus), kaktusinių (Cactaceae) šeimos augalų gentis. 18 rūšių. Savaime paplitęs Meksikoje, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos šiaurėje.
Krūmo pavidalo, gausiai netaisyklingai šakotas, ant medžių, uolų ir dirvožemyje augantis kaktusas. Stiebas nariuotas, tribriaunis, žalias arba melsvas. Briaunos rinčiuotos, ant jų išsidėsčiusios rusvos areolės su 4–8 balsvais, rusvais ar rausvais dygliais ir labai smulkūs yliški, greitai nukrintantys lapai. Žiedai dideli, apie 30 cm ilgio ir 25 cm skersmens, balti, gelsvi arba vos rausvi. Išsiskleidžia naktį. Vaisius – kiaušiniška arba rutuliška iki 12 cm ilgio ir 4–12 cm skersmens skaisčiai raudona sultinga uoga su dideliais žaliais žvynais. Minkštimas baltas arba raudonas, sultingas su daug smulkių juodų sėklų. Vaisiai valgomi švieži. Minkštime yra apie 80 % vandens, maždaug po 0,5 % baltymų ir riebalų, iki 5 % angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Plantacijose dėl valgomų vaisių auginami banguotasis kertuotis (Hylocereus undatus), gausiašaknis kertuotis (Hylocereus polyrhizus) ir raudonvaisis kertuotis (Hylocereus ocamponis). Neišsiskleidę kertuočių žiedai valgomi troškinti. Kartais kertuotis auginamas kambariuose.
kertuočio vaisius
kertuotis su vaisiais
kertuočio vaisius
849