kesi

kesi (14 a., Metropolitano meno muziejus Niujorke)

kes (< kin.), kinų dekoratyvinės dailės dirbiniai, išausti ataudų ripso technika; Europoje audžiamų gobelenų atitikmuo. Audžiami medinėmis rankinėmis staklėmis, iš suktų šilko siūlų, suvyniotų ant miniatiūrinių bambukinių šaudyklių (metmenims naudojami nesukti šilko siūlai). Kesi būdinga matinis paviršius, tankus audimas (1 cm² – iki 116 siūlų), nesujungti skirtingų spalvų plotai. Interjerui puošti skirtuose kesi dirbiniuose daugiausia vaizduojami peizažai, paukščiai, augalai, kartais – figūrinės kompozicijos. Kesi technika t. p. audžiamos aprangos detalės, kartais visas drabužis (imperatorių chalatai). Kesi atsirado Kinijoje Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907), garsiausi centrai – Hangdžou ir Siudžou.

-gobelenas

2972