kesònas (pranc. caisson – dėžė), įrenginys darbams po vandeniu arba vandeningame grunte. Sudaro perdanga su sandaria, iš apačios atvira slėgine darbo kamera, šliuzinis aparatas ir juos jungiantis šachtinis vamzdis su kėlimo įrenginiais; šachtiniu vamzdžiu į darbo kamerą nuleidžiamos medžiagos ir kitos darbo priemonės, iškeliamas iškastas gruntas ir kita. Žmonės į kamerą gabenami šliuziniu aparatu. Jį sudaro kelios sandarios susisiekiančios kameros, kuriose slėgis nuo atmosferos slėgio pamažu didėja iki darbo kameros slėgio. Kesonas įleidžiamas į vandenį iki 40 m gylio, tada slėgis darbo kameroje būna 0,39 MPa (viršija atmosferinį 3,9 karto). Žmonių buvimo didesnio slėgio sąlygomis trukmę reglamentuoja sanitarijos ir higienos normos; kitaip žmonės gali susirgti kesonine liga. Kesonas įrengiamas ant kranto ir nuleidžiamas į dugną nuo kranto, nuo dirbtinės salelės, iš laivo, pontono. Kesonas savo svoriu grimzta gilyn, nes kesono perdangos sienelių apatinėje dalyje esantis peilis pjauna gruntą; vandenį iš darbo kameros išspaudžia suslėgtas oras. Suardytas gruntas iš kesono darbo kameros keliamas į paviršių per šachtinį vamzdį. Baigus darbą įleista darbo kamera pripildoma smėlio, užbetonuojama (taip galima įrengti kesoninį pamatą), paliekama tuščia arba iškeliama. Kesonas naudojamas siurblinių, tunelių, vandens ėmyklų ir kitų požeminių statinių statyboje, t. p. šiuos statinius remontuojant. 19 a. viduryje–20 a. viduryje kesonas naudotas tiltų atramų pamatams įrengti sudėtingomis geologinėmis sąlygomis. Lietuvoje pirmą kartą kesonas panaudotas 1859 geležinkelio tilto per Nemuną (Kaune) atramų pamatams.
kesonas: 1 – šliuzinis aparatas, 2 – šachtinis vamzdis, 3 – perdanga, 4 – peilis, 5 – darbo kamera
2926