kesònas (pranc. caisson – dėžė), konstrukcinis ir dekoratyvinis architektūros elementas. Tai kvadratinės, daugiakampės, ovalios arba apskritos įdubos tarp iškilių profiliuotų briaunų, išdėstytos lubų apačioje, vidiniame skliauto, arkos arba kupolo paviršiuje. Sustiprina perdangą, gerina patalpos akustiką. Kesonai daromi iš medžio, akmens, stiuko, tinko. Puošiami reljefiniais arba tapytais ornamentais, rozetėmis, žmonių galvų horeljefais. Būna ir tapyba imituotų kesonų. Plito antikinėje, Renesanso, klasicizmo, istorizmo architektūroje. Lietuvoje kesonai yra Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje, Prezidento rūmų Derybų salėje. Tapytų kesonų yra Verkių dvaro paviljono kupole, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Mielagėnuose.
1577