Kesong (Kaesŏng, Kesòngas), miestas Šiaurės Korėjos pietuose, Šiaurės Hvanghės provincijoje, netoli demarkacijos linijos su Pietų Korėja.
192 578 gyventojai; aglomeracijoje 308 440 gyventojų (2008 surašymo duomenys).
Per Kesongą eina Pchenjano–Seulo (Pietų Korėja) geležinkelis ir plentas. Tekstilės (audimo), statybinių medžiagų, maisto pramonė, dirbtinio pluošto, guminės avalynės, porceliano ir fajanso dirbinių, žemės ūkio mašinų, staklių, laikrodžių gamyba. Ryžių, miežių, kviečių, tabakų, kininių ženšenių auginimo, porceliano dirbinių regiono prekybos centras. 2 universitetai, istorijos muziejus. Kesongo pramonės regionas (66 km2, įkurtas 2002) – atskiras administracinis vienetas; nuo 2004 jame veikia pramonės parkas, dirba Pietų Korėjos įmonės.
Architektūra
karaliaus Kongmino ir jo žmonos mauzoliejus Kesonge (14 a.)
Karališkųjų rūmų Manvoldae griuvėsiai, observatorijos pastatas (abu 919). Šventyklos: Anhva (930), Kvanum (970, 1393 išplėsta, 1646 perstatyta). Pilis Taehung (10–14 a.). Konfucianizmo mokyklos pastatų ansamblis Songgjunvan (11 a., 1592 sudegė, 1602 atstatytas; dabar Koriaus muziejus). Akmeninis tiltas Sondžuk (1216). Karaliaus Kongmino ir jo žmonos mauzoliejus (14 amžius). Miesto sienos liekanos su Namo vartais (1393). Paviljonai: Kvandok (1780), Pjočung (1740–1872). Koriaus valstybės pastatai (10–14 a.) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2013).
Istorija
Manoma, Kesongas įkurtas ankstyvaisiais viduriniais amžiais. 935–1392 Koriaus valstybės sostinė; Kesongo apylinkėse išliko karalių kapų. 1010–11 ir 1018–19 nuniokotas klajoklių kidanių, 1231 – mongolų. 1392, sostinę perkėlus į Hansoną (dabar Seulas), pradėjo smukti. Per Korėjos karą (1950–53) labai sugriautas; 1951 07 Kesonge prasidėjo derybos dėl paliaubų.
1955–2002 Kesongas ir jo apylinkės buvo tiesioginio pavaldumo miestas. 2002 dalyje jo teritorijos įkurta Kesongo pramonės regionas. 2003 likusi Kesongo dalis prijungta prie Šiaurės Hvanghės provincijos.
Gaeseong