Kęstáičių bažnýčios gynmas, viena pirmųjų lietuvių akcijų, per kurią 1886 antroje pusėje atvirai pasipriešinta Rusijos imperijos administracijos nutarimui uždaryti Kęstaičių (Alsėdžių valsčius) bažnyčią ir prie jos veikusius neįgalių kunigų globos namus. Žinia apie valdžios ketinimus pasklido 1886 04, kai Telšių apskrities viršininkas apžiūrėjo bažnyčią ir globos namus. Apie 1886 07 10 caro Aleksandro III pasirašytą įsaką uždaryti bažnyčią ir globos namus (šių turtą perduoti Skuode steigiamai stačiatikių parapijai) 1886 07 25 Kauno vicegubernatorius pranešė Žemaičių vyskupui M. L. Paliulioniui. Vyskupas nusprendė nesipriešinti valdžiai; 1886 09 15 konsistorija nurodė Alsėdžių dekanui uždaryti bažnyčią ir globos namus. Parapijos žmonės pasipriešino: dieną naktį prie bažnyčios budinčių apie 100 parapijiečių ir talkininkų iš kitų parapijų neleido policininkams prisiartinti prie bažnyčios. 11 19 trys eskadronai kazokų, vadovaujamų Kauno gubernatoriaus Valerijono Melnickio, užpuolė bažnyčios gynėjus: bažnyčioje ir šventoriuje kapojo kardais, plakė rimbais, trypė arkliais, daužė šautuvų buožėmis. Bažnyčios altorių, kryžius, paveikslus, duris kazokai sukapojo kirviais, kardais. Daug bažnyčios gynėjų buvo sužeista, 43 suimti, kunigas Petras Juozapas Juknis (Juknevičius) ištremtas į Vologdos guberniją. Valdžios įsakymu 1887 bažnyčia nugriauta.
2271
P. Veblaitis Kova su caro valdžia už Kęstaičių bažnyčią: iš XIX šimtmečio Lietuvos bažnyčios kovų istorijos Kaunas 1938.