Kęstùčio apýgarda (1946 09 12–1948 04 Jungtnė Kęstùčio apýgarda), kodinis pavadinimas Baltija, Lietuvos partizanų junginys (apygarda), 1946–53 Žemaitijoje kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą.
Veikė Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių ir Joniškio apskrityse, dalyje Kauno ir Kėdainių apskričių (nuo 1950 rajonai). Iš pradžių apygardą sudarė Lydžio rinktinė (įkurta 1945; viena stipriausių, iš jos buvo sudaryta Jungtinė Kęstučio apygarda; 1947–48 vasarą vadinta ir Aukuro rinktine, 1948 antroje pusėje–1954 – Butigeidžio rinktine), Lukšio rinktinė (įkurta 1946 03), Žebenkšties rinktinė (prie jos buvo prijungti sumuštos Vėgėlės rinktinės likučiai; vėliau pavadinta Savanorio rinktine) ir Vytauto Didžiojo rinktinė. Apygardos pirmasis vadas – J. Kasperavičius (slapyvardžiai Angis, Visvydas, Šilas; 1946 09 25–1947 04 09), vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų. Štabas turėjo spausdinimo įrenginių, rašomųjų mašinėlių, radijo stotį. Kuriant štabą daug nuveikė Agitacijos ir propagandos skyriaus vadovas P. Paulaitis (slapyvardis Aidas). Per Žaliąją rinktinę Kęstučio apygarda palaikė ryšį su Žemaičių apygarda ir su Aukštaitijos partizanais. Turėjo savo atstovą (A. Zaskevičių, slapyvardžiu Tautvaiša) kuriamo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio vadovybėje. Apygardos ryšininkė N. Nausėdaitė (slapyvardis Rasa) 1947 01 informavo apygardos štabą, kad Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio vadovas J. Markulis (slapyvardis Erelis) yra saugumo agentas. Dėl jo išdavysčių 1947 04 nukentėjo Savanorio rinktinė, 1947 vasarą – Trijų lelijų rinktinė, buvo sunaikinti abu apygardos štabo bunkeriai; viename 1947 04 suimtas P. Paulaitis, kitame susisprogdino apygardos vadas J. Kasperavičius su adjutantu A. Biliūnu (slapyvardis Džiugas). 1947 05 Kęstučio apygardos vadu išrinktas J. Žemaitis (slapyvardis Vytautas), štabo viršininku paskirtas P. Bartkus (slapyvardis Žadgaila), operatyvinio skyriaus viršininku – V. Gužas (slapyvardis Kardas).
Jungtinės Kęstučio apygardos vadas Jonas Žemaitis‑Tylius (Vytautas) su apygardos partizanais. Pirmoje eilėje iš kairės: 1 – Vladas Pečkauskas‑Gegužiukas, 3 – Jonas Žemaitis‑Tylius (Vytautas), 4 – Pranas Strainys‑Pranciškus, 5 – Kazimieras Ruibys‑Inžinierius. Antroje eilėje iš kairės: 1 – Steponas Venckaitis‑Bijūnas, 2 – Mečislovas Orlingis‑Ričardas, 3 – Jonas Nuobaras‑Lyras, 4 – Aleksandras Jurkūnas‑Valeras, 5 – Aleksas Jucius‑Gylys, 6 – Aleksandras Mieliulis‑Neptūnas, 7 – Antanas Seneckis‑Žaibas, 8 – Antanas Liesys‑Idenas, 9 – Petras Bartkus‑Žadgaila, 10 – Vytautas Gužas‑Kardas, 11 – Česlovas Remeikis‑Plienas (1947)
Iki 1948 pavasario buvo pergrupuotos apygardos rinktinės: apygardą sudarė Aukuro rinktinė, Birutės rinktinė ir Vaidoto rinktinė; iš Kęstučio apygardai priklausančių Atžalyno ir Juozapavičiaus grupių ir Voverės rinktinės buvo suformuota Prisikėlimo apygarda. 1948 07 sudarytas Kęstučio apygardos štabas: apygardos vadas H. Danilavičius (slapyvardžiai Vidmantas, Algis) ir štabo viršininkas R. Gedvilas (slapyvardžiai Remigijus, Sidabras); štabas įsikūrė Eržvilko valsčiuje 3 bunkeriuose; viename jų spausdintas apygardos laikraštis Laisvės varpas.
Kęstučio apygarda buvo stipriausia Vakarų Lietuvos (Jūros) srities (Vakarų Lietuvos sritis) apygarda. Jos štabas parengė karinės veiklos norminius dokumentus, kuriais vėliau naudotasi rengiant visos Lietuvos partizanų statutus, naujokų mokymo taisykles, mobilizacinius planus, metodiką. Iš apygardos partizanų iškilę vadai J. Žemaitis, P. Bartkus, B. Liesys (slapyvardis Naktis), V. Gužas sudarė pusę Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įkūrimo (1949) dokumentų signatarų. Sąjūdžio vadovybei H. Danilavičių paskyrus atsakingu už ryšius su Rytų Lietuvos partizanais, Kęstučio apygardos vadu 1949 04 tapo A. Mieliulis (slapyvardžiai Neptūnas, Algimantas). 1949 06 07–09 per saugumo karinę operaciją pagal saugumiečių agentų parodymus buvo sunaikintas apygardos štabas Kaziškės miške (Sungailiškių apylinkės, Tauragės apskritis). Žuvo A. Mieliulis, vado pavaduotojas S. Venckaitis (slapyvardis Biliūnas), štabo narys A. Norkus (slapyvardis Linksmutis), suimtas štabo viršininkas R. Gedvilas. 1949 06 Kęstučio apygardos vadu tapęs A. Bakšys (slapyvardžiai Klajūnas, Germantas) stengėsi turėti veiklių partizaninių junginių ir buvusiame Klaipėdos krašte. 1948 čia veikė Rambyno rinktinė. Klaipėda buvo svarbus galimų ryšių su Vakarais punktas.
Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės partizanai pietauja. Priklaupę iš kairės: neatpažintas, Vladas Mišeikis‑Tarzanas, Jonas Paliokas‑Martinaitis ir Stasys Jarmala‑Audrūnas
1949–50 žuvo apygardos ir jos rinktinių vadų. 1951 05 A. Bakšį paskyrus Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu, 1951 06 Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaičio įsakymu buvo perorganizuotas apygardos štabo darbas. Jame liko tik 1951 12 apygardos vadu paskirtas P. Morkūnas (slapyvardis Rimantas) ir štabo viršininkas J. Vilčinskas (slapyvardis Algirdas), štabo nariu buvo paskirtas S. Zinkevičius (slapyvardis Algimantas).
Kęstučio apygardos partizanai dalyvavo didelėse kautynėse su daug gausesniais saugumo kariniais daliniais: 1947 04 04 Paparčiuose (Šimkaičių vlsč.), 1948 09 15 Purviškių miške (Gaurės vlsč.), 1948 12 03 Bedančių (Gedlaukio) miške (Bedančių miško kautynės), 1949 05 23 prie Letauso upės (Spraudžio apylinkės), 1951 05 14 Sutkų miške (Tauragės apylinkės) ir kitur. 1946 pabaigoje apygardoje buvo apie 2000, 1952 – 180, 1953 – 23 kovotojai. 1953 06 19 dėl išdavystės žuvus P. Morkūnui ir S. Zinkevičiui, apygardos vado pareigas ėjo J. Vilčinskas. 09 19 žuvus šiam paskutiniam apygardos vadui ir jo adjutantui J. Dobrovolskiui (slapyvardžiai Likimas, Ramūnas), Kęstučio apygarda nustojo gyvuoti. Pavieniai partizanai dar laikėsi iki 1959. 1959 05 04 Buišiuose (netoli Kvėdarnos) sovietinių saugumiečių buvo nušauti 2 paskutiniai apygardos partizanai P. Oželis (slapyvardis Jaunutis) ir F. Urbonas (slapyvardis Algirdas). 2009 09 08 Gruzdiškėse (Raseinių rj. savivaldybė) atidengta kryžių kompozicija 1944–53 žuvusiems Kęstučio apygardos kovotojams.
kryžių kompozicija šioje vietoje užkastiems 1944–53 žuvusiems Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 04 – Kęstučio) apygardos partizanams (Gruzdiškės kaimas, Raseinių seniūnija, Raseinių rj. savivaldybė; architektai Stasys Zelionka ir Sandra Zelionkaitė‑Damkevičė)
kryžių kompozicijos memorialinė lenta
L: Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos Vilnius 2010; P. Girdzijauskas Kęstučio apygardos vadai Vilnius 2015.
269