Kęstùčio grùpė, Lietuvõs ddžiojo kunigáikščio Kęstùčio grùpė, Lietuvos partizanų junginys, 1945–47 Dzūkijoje kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą.
Įkurta 1945 pavasarį daugiausia iš Lietuvos laisvės armijos grupių. Iki 1945 08 buvo pavaldi armijos Kauno apygardos Alytaus apylinkės štabui. Veikė Alytaus apskr. Alytaus, Miroslavo, Simno valsčiuose ir Marijampolės apskr. Balbieriškio ir Gudelių valsčiuose. Grupės pradžia – Lietuvos laisvės armijos štabo nario V. Baciuškos (slapyvardžiai Adomas, Žmogus, Keleivis) 1945 01 įkurtas skrajojamasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio štabas. Jo viršininkas – desantininkas karininkas B. Buklierius (slapyvardis Čičinskas). Štabas sutelkė Alytaus, Gudelių, Miroslavo ir Simno apylinkių partizanus į Kęstučio grupę. 1945 03–1947 12 grupei vadovavo V. Baciuška.
Kęstučio grupė buvo gerai ginkluota, turėjo siųstuvą, radijo stotį, rašomųjų mašinėlių, rotatorius, pakankamai vaistų ir medicininkų įrankių. Leido laikraštį Už tėvų žemę, spausdino atsišaukimus ir kitą pogrindinę literatūrą. Pasižymėjo kovingumu ir savita organizacine stuktūra (rajonai, grupelės, skrajojamieji ir baudžiamieji būriai). Skrajojamieji būriai surengė dešimtis išpuolių prieš sovietinės okupacinės valdžios įstaigas; didesni: Gudelių (1945 01 31), Miroslavo (1945 02 12), Metelių (1945 03), Balbieriškio (1945 09 17) miestelių puolimai. Įvyko Liepakojų mūšis (1945 02 21), Būdininkų kautynės (1945 04 13), Palių mūšis (1945 08 05–09), Gluosnykų kautynės (1946 01 pradžia). 1945 06 Kęstučio grupė buvo prijungta prie Dzūkų rinktinės, bet dėl vadų nesutarimų veikė savarankiškai. Grupėje įvairiu laiku buvo iki 400–500 kovotojų. 1947 rudenį Kęstučio grupė buvo prijungta prie Dainavos apygardos.
1248