Kęstutis Bacevičius
Bacẽvičius Kęstutis (lenkiškai Kiejstut Bacewicz) 1904 06 13Lodzė 1993 08 27Zgierz (prie Lodzės), lietuvių ir lenkų pianistas, pedagogas, kompozitorius, muzikos publicistas, dirigentas. V. Bacevičiaus sūnus, V. Bacevičiaus ir G. Bacewicz brolis.
Išsilavinimas ir veikla
1914–24 studijavo H. Kijeńskos‑Dobkiewicz konservatorijoje Lodzėje (fortepijono ir muzikos teorijos klasėse), 1924–26 – Varšuvos konservatorijoje (fortepijono ir kompozicijos klasėse). 1919–31 baigė Varšuvos universitetą (filosofijos magistras). 1931–35 mokytojavo Aušros berniukų gimnazijoje Kaune; išugdė aukšto meninio lygio moksleivių chorą, kamerinį ir pučiamųjų orkestrus. Koncertavo su solistais ir kameriniais ansambliais Kaune (1933 su smuikininke G. Bacewicz) ir užsienyje.
Parašė straipsnių apie muziką, išvertė į lietuvių kalbą ir paskelbė M. K. Čiurlionio laiškų. Paskelbė muzikos publicistikos ir kritikos darbų, spaudai parengė kamerinės muzikos kūrinių. Iki 1939 buvo žurnalo Naujoji Romuva specialusis korespondentas. 1935–45 ir 1952–62 dėstė Varšuvoje, nuo 1945 Lodzėje. 1957–69 Aukštosios muzikos mokyklos Lodzėje rektorius; įkūrė pirmąją Lenkijoje Kamerinio ansamblio katedrą; profesorius (1971). Muzikos akademijos Lodzėje garbės daktaras (1993).
Koncertavo daugelyje Europos muzikos centrų; kaip solistas 1957 – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.
Kūriniai
Sukūrė koncertinių etiudų, tokatų it kitų kūrinių fortepijonui, solo dainų, chorų.
Apdovanojimai
Lenkijos Atgimimo ordino Riterio kryžius (1960).
1352