ketonai: a – acetonas, b – acetofenonas, c – cikloheksanonas
ketònai (vok. Keton), organiniai junginiai, kurių molekulėje yra karbonilgrupė C=O, sujungta su 2 vienodais arba skirtingais angliavandenilio radikalais. Bendroji formulė R–CO–R′; čia R ir R′ – angliavandenilio radikalai. Ketonų pavadinimas sudaromas prie angliavandenilio pavadinimo šaknies pridėjus priesagą ‑onas (cikloheksanonas) arba prie radikalų pavadinimo – žodį ketonas (etilmetilketonas). Kai kurie ketonai vadinami nesisteminiais vardais, pvz., acetonas (propanonas). Dauguma ketonų – bespalviai savito kvapo skysčiai. Mažos molekulinės masės (žemesnieji) ketonai gerai tirpsta vandenyje. Cheminės savybės panašios į aldehidų, bet ketonai ne tokie reaktyvūs. Ketonų dvigubasis ryšys C=O smarkiai poliarizuotas, todėl ketonams būdingos prijungimo prie karbonilgrupės reakcijos, pvz., reaguodami su vandeniliu ketonai virsta alkoholiais.
Organinėje sintezėje ypač svarbios nukleofilų, pvz., cianido rūgšties HCN, prijungimo prie ketonų reakcijos. Reaguojant tarpusavyje tokioms pat arba skirtingoms ketono molekulėms susidaro arba hidroksiketonas (aldolinė kondensacija), arba nesotusis ketonas (krotoninė kondensacija). Ketonai gaunami oksiduojant antrinius alkoholius, svarbūs medžiagų apykaitai, jų yra gamtoje (kamparas, indigas, alizarinas). Aromatiniai ketonai naudojami vaistų, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, korozijos inhibitorių, antioksidantų sintezei (tarpiniai produktai), kiti – sunkiesiems metalams perskirti.