ketòninės mẽdžiagos, ketogenezės metu gyvuosiuose organizmuose sintetinamos organinės medžiagos. Tai acetoacetatas ir iš jo gaunami β‑hidroksibutiratas ir acetonas. Acetoacetatas sintetinamas kepenyse iš acetilkofermento A (acetil‑KoA), susidarant acetoacetil‑KoA ir β‑hidroksi‑β‑metilglutaril‑KoA. Acetoacetatas susidaro ir iš ketoplastinių aminorūgščių: leucino, izoleucino, fenilalanino ir tirozino. Mitochondrijose esantis fermentas β‑hidroksibutirato dehidrogenazė paverčia acetoacetatą β‑hidroksibutiratu. Acetonas susidaro savaime dekarboksilinantis acetoacetatui. Kepenyse ketoninių medžiagų pasigamina nedaug. Jų koncentracija kraujuje yra 0,5–0,8 mg 100 ml kraujo plazmos. Sutrikus angliavandenių apykaitai, badaujant, sergant cukriniu diabetu ląstelėse labai suintensyvėja riebalų rūgščių oksidacija ir susidaro acetil‑KoA perteklius. Dėl to padidėjusi ketoninių medžiagų koncentracija sukelia acidozę, nes acetoacetato ir β‑hidroksibutirato perteklius mažina hidrokarbonato jonų (HCO3–) koncentraciją kraujuje. Ketoninių medžiagų perteklių šalina inkstai, atsiranda ketonurija. Dideli šių medžiagų kiekiai pažeidžia centrinę nervų sistemą. Kepenyse susidaręs acetoacetatas skaidomas griaučių raumenų ir kitose ląstelėse. Acetoacetato sukcinil‑KoA transferazė aktyvina acetoacetatą prijungdama KoA liekaną, atskilusią nuo sukcinil‑KoA. Acetoacetatas gali būti aktyvinamas ir tiesiogiai kofermentu A naudojant ATP. Prisijungęs dar vieną KoA molekulę acetoacetatas suskaidomas į dvi acetil‑KoA molekules, kurios įjungiamos į trikarboksirūgščių ciklą. Ląstelėse skaidant ketonines medžiagas išsiskiria energija. Organizmui trūkstant gliukozės smegenų ląstelės vartoja ketonines medžiagas.
2014
-acetonas; -acetoninės medžiagos