Kętrzyn (Keñtšynas), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Giżycko; apskrities centras.
26 174 gyventojai (2021). Kętrzynas įsikūręs Mozūrijos aukštumoje, prie Gubrės upės (Alnos intakas). Per Kętrzyną eina Barštyno–Ełko geležinkelis. Elektrotechnikos (apšvietimo įrangos), maisto (cukraus, alaus, malimo, maisto koncentratų, mielių), siuvimo pramonė, baldų, pakuojamosios folijos gamyba. Sportinis aerodromas. Turizmas. Krašto muziejus (pilyje).
Architektūra
Bažnyčios: gotikinė Šv. Jurgio (apie 1370, perstatyta po 1470) su krištoliniais skliautais (1515, meistras Matzas), Šv. Kotrynos (1898). Gotikinė pilis (apie 1370, perstatyta 17 a., sugriauta 1945, atstatyta 1967, dabar muziejus), neogotikinis buvusios masonų ložės (dabar A. Holzo vardo Lenkijos‑Vokietijos draugijos) pastatas (1868), eklektinė rotušė (1868).
Istorija
Dabartinio Kętrzyno vietoje žmonės gyveno jau paleolito laikais. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais buvo prūsų genties bartų gyvenama vietovė. 13 a. viduryje užimta Vokiečių ordino, kuris čia pastatė Rastenburgo pilį. Prie pilies pradėjo kurtis vokiečių kolonistų gyvenvietė.
1357 gavo miesto teises. Nuo 1525 priklausė Prūsijos kunigaikštystei. Nuo 16 a. mieste daugėjo lenkų (lenkiškai vadintas Rastemborku). 19 a. antroje pusėje pradėjo plėstis; 1867–68 per miestą nutiestas geležinkelis.
II pasaulinio karo pabaigoje apgriautas. 1945 atiteko Lenkijai. 1946 pavadintas istoriko W. Kętrzyńskio vardu. 1945–75 ir nuo 1999 apskrities centras.
Rastenburgas; Rastembork; -Ketrzyn