ketaus radiatorius
ketùs, geležies ir anglies (daugiau kaip 2,14 %) lydinys. Turi dar priemaišų: silicio, mangano, šiek tiek fosforo ir sieros. Išlydomas iš geležies rūdos aukštakrosnėje. Yra trapus, todėl sunkiai kalamas. Pagal sandarą būna cementitinis (jame beveik visa anglis susijungusi į cementitą) ir grafitinis (jame beveik visa anglis yra laisvojo grafito pavidalo). Cementitinis ketus susidaro sparčiai aušinant besikristalizuojantį lydinį arba kai lydalo sudėtyje yra nedaug anglies ir silicio. Jis yra kietas (kietumas pagal Brinellį HB 450–550), trapus ir sunkiai pjaunamas, todėl retai naudojamas. Dažniau naudojamas balintasis ketus, kurio paviršinių sluoksnių struktūra kaip cementitinio, šerdies – kaip grafitinio ketaus. Iš jo gaminami valcavimo staklių velenai, malūnų dalys.
Grafitinis ketus (mažiau kaip 0,7 % cementito) būna pilkasis (jame grafito intarpai yra plokštelių pavidalo; pigus ir gerai liejamas), stiprusis (jame grafitas yra rutuliukų pavidalo, plastiškesnis, stipresnis, geriau slopina vibracijas negu pilkasis, atsparesnis dilimui, gerai liejamas ir pjaunamas, tinka alkūniniams velenams, valcavimo staklyno detalėms, kūjams, siurblių korpusams lieti), kalusis (jame grafitas dribsnių pavidalo; plastiškesnis, stipresnis už pilkąjį, naudojamas cikliškai apkraunamoms arba vibracijų veikiamoms detalėms, dažniausiai reduktorių korpusams, stebulėms gaminti). Yra dar antifrikcinis ketus (lyginant su kitomis ketaus rūšimis, korytesnis ir geriau išlaiko tepalo plėvelę tarp besitrinančių paviršių; tinka gaminti slydimo guoliams, įvorėms, dirbančioms trinties sąlygomis). Specialusis ketus gaunamas cementitinį arba grafitinį ketų legiruojant chromu, siliciu, aliuminiu, nikeliu ir kitais elementais; skirtas dirbti aukštoje temperatūroje, agresyviojoje aplinkoje ar esant intensyviai trinčiai. Iš mažai legiruoto specialiojo ketaus dažniausiai daromi vidaus degimo variklių cilindrų blokai ar jų galvutės, iš gausiai legiruoto – indai švinui, cinkui ar aliuminiui lydyti, alyviniai išjungikliai, transformatorių dėžės. Europoje ketus pramoniniu būdu pradėta lydyti 14 a. viduryje.
1802