Ketvirtàsis fòrtas, Kauno tvirtovės fortifikacinis įrenginys Rokuose, Nemuno kairiojo šlaito viršutinėje terasoje, prie Linksmės upelio ištakų. Nacionalinės reikšmės valstybės saugomas kultūros objektas (nuo 2002).
Objektai
Ketvirtojo forto užnugario kaponierius
Forto teritorija (apie 7 ha) yra netaisyklingo keturkampio formos. Kompleksą sudaro: kareivinės, sargybinė ir užnugario kaponierius, centrinis kaponierius, vakarų tarpinis puskaponieris, rytų tarpinis puskaponieris, rytų puskaponieris, užnugario rytų šaudmenų sandėlis, užnugario vakarų šaudmenų sandėlis, vakarų šaudmenų sandėlis, centrinis šaudmenų sandėlis, rytų prieššturminių pabūklų slėptuvė, prieššturminių pabūklų slėptuvė ir keltuvų kazematai, centrinė poterna, kontreskarpinė siena, žudynių vieta. Pietvakarinėje, pietinėje ir pietrytinėje dalyje juosia fosa – gynybinis griovys su kontreskarpine siena. Šiaurinėje dalyje išlikę įvažiavimo vartai. Yra rausvo granito paminklas Holokausto aukų atminimui.
Istorija
Rusijos imperijos vakarinės sienos gynybai 1873 buvo numatyta sukurti tvirtovių sistemą prie Nemuno ir Bugo upių: pastatyti arba modernizuoti Demblino, Varšuvos, Modlino, Lomžos, Osovieco, Dubno, Rovno, Lucko, Bresto, Gardino ir Kauno tvirtoves.
Pradėti vietovių geodeziniai tyrimai, rengti projektavimo dokumentai, bet dėl prasidėjusio Rusijos ir Turkijos karo (1877–1878) darbai nutrūko. 1879 07 Rusijos imperatorius Aleksandras II pasirašė potvarkį dėl Kauno tvirtovės įkūrimo. Pirmajam tvirtovės gynybiniam žiedui priklausė ir Ketvirtasis fortas. Jis suprojektuotas tipinį forto planą modifikavus pagal vietos reljefą (generalinį planą sudarė Vyriausiojo štabo generolas Nikolajus Obručevas, Vyriausiosios inžinerinės valdybos generolai Konstantinas Zverevas, Ivanas Valbergas ir P. Bertgoldtas). Fortas pastatytas 1883–1889. 1892–1894 forto pastatai buvo rekonstruoti, įrengtos dvi prieššturminių pabūklų slėptuvės. 1894 07 sumontuotas ir išbandytas prieššturminių pabūklų kėlimo mechanizmas, įrengtas specialiai pastatytoje betoninėje slėptuvėje. 1905 baigtos statyti tarpinės puskaponierės, 1914 dalis kareivinių sustiprinta betonu.
Ketvirtajame forte
Per Pirmąjį pasaulinį karą Ketvirtasis fortas nedaug nukentėjo. 1915 traukdamasi forto įgula susprogdino prieššturminių pabūklų slėptuvę, apgriovė šaudmenų sandėlį. Kauno tvirtovę užėmė vokiečių kariuomenė.
Ketvirtojo forto siena
Per Antrąjį pasaulinį karą Ketvirtajame forte naciai vykdė žydų žudynes (spėjama, kad nužudyta apie 4000 žydų). Pirmosios žudynės įvykdytos 1941 08 02, sušaudyti iš kalėjimo A. Mickevičiaus gatvėje atvaryti 205 žydai (171 vyras ir 34 moterys) ir 4 lietuviai komunistai. 1841 08 09, pagal K. Jägerio ataskaitą, sušaudyti 534 žydai (484 vyrai ir 50 moterų). 1941 08 18, pagal K. Jägerio ataskaitą, nužudyta 1812 žmonių (689 žydai, 402 žydės, 1 lenkė ir 711 inteligentų žydų iš Kauno geto). 1941 09 26 Ketvirtajame forte (pagal kitus šaltinius, Devintajame forte) buvo nužudyti 1608 žydai (412 vyrų, 615 moterų ir 581 vaikas).
Ketvirtajame forte
Ketvirtojo forto kareivinių patalpa
Sovietinės okupacijos metais Ketvirtąjį fortą savo reikmėms naudojo sovietinės kariuomenės 108‑asis aviadesantinis pulkas.
1998–1999 fortas buvo tvarkomas, valomas, atlikti išminavimo darbai, sutvarkyta drenažo sistema. Darbai sustojo nutrūkus finansavimui.
Šikšnosparniai forte
šikšnosparnis Ketvirtojo forto rūsyje
Ketvirtojo forto teritorija sutampa su Kauno teriologinio draustinio ribomis. Forte aptiktos 7 šikšnosparnių rūšys, įtrauktos į Lietuvos saugomų gyvūnų sąrašą. 2012 kai kuriose forto vietose buvo išvalyta teritorija, pašalinti želdiniai, kad šikšnosparniai galėtų pasiekti savo žiemojimo vietas.
Kauno tvirtovė