Ketvirtasis pėstininkų pulkas

Ketvirtàsis pstininkų pukas, oficialiai Ketvirtàsis Lietuvõs karãliaus Mndaugo pukas, Lietuvos kariuomenės dalinys 1919–40. 1918 12 29 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu karininkui J. Variakojui liepta sudaryti Panevėžio srities apsaugos būrį ir jam vadovauti. 1919 01 05 J. Variakojis iš besitraukiančių vokiečių išgavo apie 70 šautuvų, 01 07 būrys gavo pirmą įsakymą.

Ketvirtojo pėstininkų pulko kariai per Visuomenės ir kariuomenės suartėjimo dieną Kupiškyje 1937

Nuo 1919 03 22 būrys vadintas Panevėžio atskiruoju batalionu, nuo 06 20 – Panevėžio batalionu, nuo 11 01 – Ketvirtuoju pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku (tą dieną Šiaulių miestas pulkui įteikė vėliavą). 1919 kai kurie pulko daliniai kovojo su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, per kovas žuvo 3 karininkai ir 72 kareiviai, 121 kareivis sužeistas. 33 pulko karininkai ir 198 kareiviai apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinais. 1926 Respublikos Prezidentas pulkui įteikė Vyčio Kryžiaus vėliavą. 20 a. 3–4 dešimtmetyje pulkas buvo dislokuotas prie Panevėžio, kai kurie padaliniai kurį laiką – Kupiškyje ir Ukmergėje. Prasidėjus sovietų okupacijai 1940 07 25 pavadintas Ketvirtuoju pėstininkų pulku, 1940 08 30 išformuotas.

Pulko vadai – J. Variakojis, M. Katche, P. Tamašauskas, K. Sprangauskas, V. Giedrys, K. Tallat Kelpša, V. Griganavičius, V. Žadeika, P. Genys, A. Šurkus.

1935

-Panevėžio srities apsaugos būrys; -Panevėžio atskirasis batalionas; -Panevėžio batalionas