Kęty (Keñtos), miestas Lenkijos pietuose, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, į pietus nuo Osvencimo.
18 067 gyventojai (2021). Kętos įsikūrę prie Sołos upės (Vyslos intakas). Per Kętas eina Bielsko‑Białos–Wadowicių geležinkelis ir plentas. Indukcinių krosnių ir kaitintuvų, metalurgijos ir liejimo mašinų ir įrenginių, matavimo prietaisų, automobilių gamyba, metalo apdirbimo (aliuminio profilių, taros gamyba), tekstilės (vilnos, trikotažo), baldų, statybinės keramikos, maisto pramonė, plastikų perdirbimas. Gyvojo žodžio teatras. Kasmetinis religinių giesmių festivalis Psalite deo. Muziejus.
Architektūra
Barokinė Šv. Margaritos ir šv. Kotrynos bažnyčia (1685), barokinis pranciškonų (reformatų) vienuolyno kompleksas (1712): Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, vienuolyno pastatai, atlaidų kiemas su koplytėlėmis ir vartais.
Istorija
Pirmą kartą paminėtos 1240 (benediktinėms dovanotas kaimas). Miesto teisės nuo 1277. 1327–1457 priklausė Čekijai. Klestėjo valdant Jogailaičiams – nuo 1457 buvo jų nuosavybė. 16–17 a. amatų ir prekybos centras (gyvavo cechai, vykdavo mugės). 17–19 a. ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, epidemijų, potvynių ir net žemės drebėjimų (1785, 1786). 1772–1918 priklausė Austrijai. 1850–67 apskrities teismo buveinė. 19 a. pabaigoje pradėta plėtoti pramonę. Jono Kentiečio gimimo (1390) vieta.
-Keñtai; -Kety