khmèrų kalbà priklauso austroazijiečių kalbų šeimos monų ir khmerų grupei (arba austroazijiečių makrošeimos monų ir khmerų kalbų šeimai).
Paplitimas
Kambodžos valstybinė kalba (kalbančiųjų apie 15 mln.). Dar vartojama Vietname, Tailande, Laose. Iš viso kalbančiųjų daugiau kaip 17 mln. (2020). Khmerų kalba yra Indokinijos pusiasalio viena senesniųjų kalbų. Dėl indų kultūros įtakos ir budizmo Funano ir Kambudžadešos valstybių laikotarpiu khmerų kalbai turėjo poveikio sanskritas ir pali kalba (daugiausia leksikai).
Gramatikos ypatybės
Skiriamos 3 pagrindinės tarmės – Batdambango (šiaurės vakarų ir vakarų), Pnompenio ir pietryčių. Tarmių skirtumai nedideli, dažniausia fonetiniai ir leksiniai. Batdambango tarmė archajiškiausia. Bendrinė kalba, susiformavusi 19 a., daugiausia remiasi Pnompenio tarme. Khmerų kalba yra izoliacinė. Sudėtinga balsių sistema. Dauguma žodžių vienskiemeniai ar dviskiemeniai. Skiemenį sudaro priebalsis ir balsis arba priebalsis (gali būti 2–3), balsis ir galinis priebalsis (jais gali būti tik dalis priebalsių). Kirtis fiksuotas (dažniausia kirčiuojamas paskutinis skiemuo). Žodžių darybai būdinga prefiksacija ir infiksacija, yra dūrinių, reduplikuotų žodžių. Griežta žodžių tvarka – veiksnys–tarinys–tiesioginis papildinys (SVO). Yra skolinių iš sanskrito, tajų, vietnamiečių, prancūzų, anglų ir kitų kalbų (skoliniai dažniausia daugiaskiemeniai).
Raštas
Vartoja skiemeninį khmerų raštą, kilusį iš vieno pietryčių indų rašto. Seniausi rašto paminklai iš 7 amžiaus. Biblija išversta 1954.
85