Kiaũlės Nùgara (vok. Schweinrücken), sala Klaipėdos sąsiaurio pietinėje dalyje, į vakarus nuo Smeltės pusiasalio šiaurinės dalies. Skaido Kuršių marių šiaurinę dalį į vakarinę ir rytinę (vadinamasis senasis laivybos kanalas) protakas. Ilgis apie 850 m, didžiausias plotis apie 350 m, plotas apie 0,36 km2; viena didžiausių Lietuvoje. Iškilusi virš vandens apie 1 metrą. Apaugusi žolynais, nendrėmis. Paukščių būriavimosi ir perėjimo vieta. Kiaulės Nugara daro įtaką vandens apykaitos tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros mastui (sudaro natūralų druskingo jūros vandens įplūdį į marias ribojantį barjerą). Šiauriau salos prasideda Klaipėdos jūrų uosto dabartinė akvatorija. Pietinėje Kiaulės Nugaros dalyje pastatyta aukštos įtampos elektros linijos į Kuršių neriją atrama, šalia (šiaurėje) – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas (eksploatuojamas nuo 2014), prie krantinės švartuojasi laivas saugykla Independence.
Kiaulės Nugara
Ilgą laiką Kiaulės Nugara formavosi kaip akumuliacinė sekluma, suklostyta iš Baltijos jūros ir Kuršių marių nešmenų (jos nusėsdavo dviejų skirtingos krypties vandens masių susidūrimo vietoje). Iš vandens sekluma išnirdavo tik retkarčiais, vandeniui slūgstant. Sovietmečiu, gilinant rytinės protakos laivakelį, plečiantis uostui, ant seklumos buvo užpiltas 1–2 m storio iškastų sąnašų sluoksnis.
Pasak istorikų, kartografijoje sekluma vaizduojama (jos forma kito) nuo 19 a. vidurio (Gottlobo Danielio Reymanno sudarytas ir po jo mirties paskelbtas 1838, 1849 ir vėlesnių laidų topografinis žemėlapis). Pirmą kartą Kiaulės Nugaros pavadinimas (Schweinsrücken) paminėtas 1876 Baltijos jūros pakrantės jūrlapyje. Galutinai sala susiformavo apie 1960, topografiniuose žemėlapiuose žymima nuo 1980.