kiaũliauogė (Solanum), bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 1200 rūšių. Paplitusi visuose žemynuose, daugiausia atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Keli kiauliauogės genties pogenčiai ir sekcijos turi savitus lietuviškus pavadinimus (pvz., Solanum subgen. Solanum sect. Dulcamara – karklavijas).
Vienametė ir daugiametė žolė, krūmas arba neaukštas, dažnai dygliuotas medis. Lapai ir stiebai apaugę paprastais, šakotais, žvaigždiškais, kartais – liaukiniais plaukeliais. Lapai ištisiniai arba sudėtiniai, įvairiai dantyti, neretai dygliuoti. Žiedai dvilyčiai, susitelkę į pažastines kekes arba šluoteles, rečiau pavieniai. Vaisius – sultinga uoga. Dauguma kiauliauogių kaupia įvairius alkaloidus (dažniausiai solaniną), yra nuodingi ir naudojami medicinoje. Svarbiausi vaistiniai augalai yra paukštinė kiauliauogė (Solanum aviculare), karpytalapė kiauliauogė (Solanum laciniatum), pakelinė kiauliauogė (Solanum viarum). Daug šių kiauliauogių naudojama liaudies medicinoje. Paprikinė kiauliauogė (Solanum capsicastrum), kalakutinė kiauliauogė (Solanum torvum) auginamos kaip vaisiniai augalai. Iš lipniavaisės kiauliauogės (Solanum lasiocarpum) gaminamos maisto kvapiosios medžiagos. Gausiadyglė kiauliauogė (Solanum aculeatissimum), uosialapė kiauliauogė (Solanum wendlandii) auginamos kambariuose ir gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai. Lietuvoje paplitusi juodoji kiauliauogė (Solanum nigrum). Ji auga daržuose, dykvietėse, panamėse. Geltonoji kiauliauogė (Solanum luteum) – retas atneštinis augalas.
juodoji kiauliauogė
849