kiaũliniai (Suidae), poranagių (Artiodactyla) būrio, neatrajojančiųjų (Nonruminantia) pobūrio žinduolių šeima. 5 gentys, 8 rūšys. Snukis pritaikytas žemei knisti, jo gale yra šnerves apsupantis kremzlinis diskas, kurį remia knyslės kaulas. Patinų viršutinės iltys išlinkusios į šonus ir į viršų. Liemuo storas, kojos trumpos, plonos, keturpirštės, kaklas trumpas. Oda stora, apaugusi šeriais. Uodega plona, judri, dažniausiai su retu kuokštu. Visaėdžiai.
Šernai (Sus) paplitę Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje. 4 rūšys (Europoje gyvena tik šernas). Nykštukinis šernas (Sus salvanius) paplitęs Pietų Azijoje, mažiausias iš kiaulinių šeimos, masė 6,5–9,5 kilogramo. Krūmyninės kiaulės (Potamochoerus) paplitusios Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Madagaskare. 1 rūšis – krūmyninė kiaulė (Potamochoerus porcus). Rausvai ruda, masė iki 80 kg, ausų galuose turi po kuokštą ilgų plaukų. Gyvena drėgnuose miškuose, ypač paupiais. Didžiosios kiaulės (Hylochoerus) gyvena Afrikos atogrąžų tankynėse. 1 rūšis – didžioji miškinė kiaulė (Hylochoerus meinertzhageni), didžiausia iš kiaulinių šeimos. Masė iki 275 kilogramų. Neknisinėja, rupšnoja žoles, krūmus. Karpočiai gyvena Afrikos savanose; 1 rūšis. Babirusos (Babyrousa) gyvena Sulawesi (Indonezija) ir gretimose salose; 1 rūšis – babirusa. Seniausi iškastiniai kiauliniai rasti Europos vidurinio oligoceno dariniuose.
krūmyninė kiaulė
didžioji miškinė kiaulė
a – krūmyninė kiaulė, b – didžioji miškinė kiaulė