kiaulytė

kiaulýtė, epidèminis parottas, parottinė infèkcija, ūminė infekcinė liga. Sukėlėjas – RNR grandinę turintis paramiksovirusas. Dažniausiai serga 5–15 metų vaikai, kūdikiai iki 6 mėnesių serga retai, nes juos dažniausiai saugo iš motinos nėštumo metu įgytas imunitetas. Ligai būdingas sezoniškumas – sergama dažniausiai rudenį, žiemą, pavasarį. Užsikrečiama oro lašiniu būdu nuo kiaulyte sergančio žmogaus, kuris gali užkrėsti aplinkinius 2–3 dienas iki simptomų atsiradimo ir pirmąsias 9 ligos dienas. Inkubacinis laikotarpis – 14–24 dienos. Simptomai (panašūs į peršalimo) atsiranda staiga: iki 38–39 °C pakyla temperatūra, netenkama apetito, skauda galvą, ligonis jaučia silpnumą, kartais vemia. 20 % sergančiųjų simptomų nebūna. 30–40 % ligonių atsiranda seilių liaukų uždegimo (parotito) simptomų: paburksta, patinsta, tampa skausminga vienos pusės, po 1–2 dienų – ir kitos pusės poausinė seilių liauka, tada vaikas įgauna būdingą išvaizdą (iš čia ligos pavadinimas). Dažnai pažeidžiamos ir kitos seilių liaukos. Oda virš poausinės liaukos įsitempia, blizga, neparaudusi, čiuopiant standoka. Ligoniui skauda kramtant ir ryjant. Po 3–7 dienų simptomai atslūgsta. Liga gali komplikuotis meningitu, berniukams – sėklidės uždegimu (orchitu), mergaitėms – kiaušidės uždegimu (ooforitu), pankreatitu, retai – prostatos, pieno liaukos uždegimu, kurtumu. Diagnozuojama pagal klinikinius simptomus. Gydymas simptominis. Persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas (dažniausiai visam gyvenimui). Profilaktikai naudojami skiepai.

2271