kiáuniniai (Mustelidae), plėšriųjų (Carnivora) būrio žinduolių šeima. 25 gentys, apie 65 rūšis (Lietuvoje 8). Svarbiausios gentys: kiaunės (Martes), šeškai ir žebenkštys (Mustela), barsukai (Meles), tikrosios ūdros (Lutra), jūrinės ūdros (Enchydra). Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Australiją, Madagaskarą, Antarktidą ir kai kurias salas. Kūnas apaugęs tankiais, puriais plaukais su plona, minkšta pavilne. Uodega ilga, papurusi, jos pamate yra liauka, išskirianti specifinį skystį. Nagai neįtraukiami. Vienų rūšių gyvūnai ieškodami maisto bėgioja žeme (sabalas, ernis), vikriai laipioja medžiais, ilsisi uoksuose, didesnių paukščių lizduose (kiaunės), kiti yra ne tokie judrūs, jie kasa urvus (barsukas) arba gyvena pelinių graužikų urvuose (žebenkštis, šermuonėlis), dažnai prie vandens arba iš dalies vandenyje (ūdros, audinės), atviroje jūroje (jūrinė ūdra).
miškinė kiaunė
kiaunės
akmeninė kiaunė
Kiaunių yra 8 rūšys (Lietuvoje – 2). Paplitusios Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje gyvena miškinė kiaunė (Martes martes) ir akmeninė kiaunė (Martes foina). Miškinės kiaunės kūnas apie 45 cm, uodega apie 22 cm ilgio, kūno masė apie 1 kilogramą. Kailis rudas, ant kaklo geltona arba oranžinė dėmė. Minta peliniais graužikais, rečiau paukščiais, varliagyviais, vabzdžiais. Lytiškai subręsta 2–3 m., veda dažniausiai 2 (kartais iki 5–8) jauniklius. Akmeninė kiaunė truputį didesnė, šviesesnė už miškinę kiaunę; balta kaklo dėmė siekia priekines kojas. Laikosi prie gyvenviečių, miestuose, kartais dažna ir miškingose vietovėse. Lietuvoje miškinė ir akmeninė kiaunės medžiojamos.
a – miškinė kiaunė, b – akmeninė kiaunė
2005
-kiaunė