kiaušiãląstė, makrogametà, augalų moteriškoji lytinė ląstelė, iš kurios po apvaisinimo susidaro zigota ir vystosi gemalas. Nejudri, turi daug maisto medžiagų. Susidaro kai kuriuose dumbliuose, grybuose, visuose augaluose. Dumblių (ovogaminių rūšių) kiaušialąstė susidaro ovogonėse, samanų, paparčių ir pušūnų – archegonėse, magnolijūnų – gemalo maišeliuose. Dumblių, samanų, paparčių ir pušūnų kiaušialąstė dažniausiai rutuliška, magnolijūnų – kriaušės ar cilindro formos. Kiaušialąstė dažnai kur kas didesnė už vyriškąją lytinę ląstelę (mikrogametą). Jos sienelė plona, plazminga, gerai praleidžia spermius ir maisto medžiagas. Kai kurių augalų kiaušialąstes sienelė gaubia ne ištisai: apie 1/3 kiaušialąstės dalį gali gaubti tik plazminė membrana. Apvaisintos kiaušialąstės sienelė sustorėja, joje susikaupia celiuliozė. Kiaušialąstės branduolys dažniausiai yra centre, tik magnolijūnų kiaušialąstėse – apatinėje dalyje. Viršutinėje dalyje yra vakuolė. Kiaušialąstės citoplazmoje yra tokių organelių, kaip ir kitose ląstelėse (mitochondrijų, leukoplastų, chromoplastų). Žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų kiaušialąstė vadinama kiaušiniu.
2271