kiaušdė (ovarium), porinis žmogaus ir gyvūnų moteriškasis lytinis organas, kuriame bręsta kiaušiniai (kiaušialąstės) ir gaminami moteriškieji lytiniai hormonai.
Moters kiaušidė
Moters kiaušidė – migdolo pavidalo liauka, glūdinti mažajame dubenyje. Joje gaminami hormonai – estrogenai (skatina antrinių moteriškųjų lytinių požymių formavimąsi ir neleidžia jiems nykti), progesteronas (veikia gimdos gleivinę, palaiko nėštumą) ir kiti. Suaugusios moters kiaušidė yra 3–4 cm ilgio, 1–2 cm storio, sveria 10–15 g (priklauso nuo mėnesinių ciklo fazės), po menopauzės ji nyksta. Kiaušidė nedaug paauga iki brendimo, apie 8–10 metus pradeda sparčiai bręsti, gamina vis daugiau hormonų, kurie skatina ir kitų lyties organų brendimą, antrinių lytinių požymių susidarymą. Kiaušidę iš visų pusių dengia pilvaplėvė, kuri, apgaubusi ją, sudaro pasaitus ir raiščius, įtvirtina ir pakabina ją lyg hamake tarp dubens sienų ir gimdos. Skiriama išorinė kiaušidės dalis – žievė, joje auga ir bręsta folikulai (pūslelės, kuriose yra kiaušiniai), ir vidinė – šerdis, joje gausu kraujagyslių ir nervų, yra puraus jungiamojo audinio, elastinių skaidulų, lygiųjų raumenų, tam tikrus hormonus gaminančių ląstelių. Pagal moters amžių ir mėnesinių ciklo fazes kiaušidėje yra skirtingas kiekis įvairios brandos folikulų (lytinis ciklas). Daugiausia nesubrendusių folikulų yra moteriškos lyties vaisiaus kiaušidėse apie 20 nėštumo savaitę – net 6–7 milijonai. Vėliau daug folikulų sunyksta: naujagimės kiaušidėse būna 1–2 mln., iki brendimo pradžios lieka 300–500 tūkst. folikulų, kurie subręsta lytinio brendimo laikotarpiu. Kiekvieną mėnesį kiaušidėse pradeda bręsti ir aktyvuojasi apie 1000 kiaušinių, bet visiškai subręsta ir iš kiaušidės išsilaisvina dažniausiai tik vienas kiaušinis (ovuliacija), kiti sunyksta (mėnesinių ciklas). Natūraliai šis procesas baigiasi po menopauzės (apie 48–55 m.). Per visą vaisingą moters laikotarpį subręsta apie 400–500 folikulų. Dažniausios kiaušidžių ligos – uždegimas (ooforitas), cistos, vėžys. Kiaušidės uždegimai, dubens ir kitų organų ligos, įvairių hormonų pusiausvyros pažeidimai gali sutrikdyti kiaušidės brendimą, dėl to gali būti nevaisingumas.
675
Gyvūnų kiaušidė
Daugumos bestuburių gyvūnų kiaušidė yra maišelio pavidalo, turi latakus, pro kuriuos išeina kiaušiniai. Žieduotųjų kirmėlių ir visų stuburinių kiaušidė yra kompaktiška, be ertmės, glūdi nugarinėje kūno ertmės pusėje. Joje pasigaminę kiaušiniai trūkus kiaušidės sienelei patenka į antrinę kūno ertmę, o iš ten – į kiaušintakį. Kiaušidė dažniausiai yra porinė; po vieną subrendusią kiaušidę turi daugelis ryklių, paukščiai, ančiasnapis; ji gali būti įvairaus dydžio ir formos. Karvių kiaušidė nedidelė, elipsės formos, lygaus paviršiaus, kumelių – lygi, pailga, pupelės formos, kiaulių – didelė (3–5 cm ilgio), ovali, su iškilimais, primena avietę, kalių – lygaus paviršiaus, nedidelė, paslėpta seroziniame maišelyje.
1834