kiaušinis

kiaušnis (ovum), žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų moteriškoji lytinė ląstelė, iš kurios po apvaisinimo vystosi naujas organizmas.

Moters kiaušinis

Subrendęs moters kiaušinis yra apie 150 µm dydžio, apvalus, nejudrus.Turi santykinai didelį branduolį, ryškų branduolėlį. Citoplazmoje gausu organelių, nedaug tolygiai pasklidusių trynio intarpų, periferijoje yra žievės granulių. Kiaušinį supa skaidrusis dangalas ir spindulinis vainikas. Jie atlieka maitinimo, apsauginę ir reguliacinę funkcijas. Kiaušiniai dauginasi, auga ir bręsta kiaušidžių folikuluose. Naujagimės kiaušidėje kiekvieno folikulo viduje yra nebrandus kiaušinis, apsuptas plokščių epitelinių ląstelių sluoksnio. Lytinės brandos laikotarpiu kiekvieno mėnesinių ciklo pradžioje keliolika folikulų ima bręsti, jų epitelinės ląstelės, supančios kiaušinį, ima daugintis ir formuoti spindulinį vainiką. Kiaušinis bręstančiame folikule didėja, susidaro jo skaidrusis dangalas. Dauguma folikulų ir juose esančių kiaušinių sunyksta, kiekvieno ciklo metu subręsta dažniausia tik po vieną (kartais kelis) folikulus. Per ovuliaciją folikulas plyšta ir kiaušinis išrieda į pilvo ertmę. Kiaušinis visiškai subręsta po dviejų mejozės pasidalijimų. Pirmasis pasidalijimas, prasidėjęs dar iki mergaitės gimimo, sustoja ir užsibaigia tik prieš pat ovuliaciją. Antrasis pasidalijimas baigiasi tik tada, kai kiaušinis yra apvaisinamas. Užsimezgęs gemalas kiaušintakiu slenka į gimdą, čia įsitvirtina ir vystosi. Jei per 24 val. po ovuliacijos kiaušinis neapvaisinamas, jis žūsta.

moters kiaušinis: 1 – branduolys, 2 – citoplazma, 3 – antrinis kiaušinio dangalas, 4 – folikulinės ląstelės

2064

Gyvūnų kiaušinis

vabzdžio kiaušinis: 1 – mikropilė, 2 – branduolys, 3 – trynio intarpai, 4 – trynio dangalas, 5 – chorionas

Įvairių rūšių gyvūnų kiaušinio dydis priklauso nuo citoplazmoje sukauptų maisto medžiagų kiekio. Pvz., kai kurių plėviasparnių vabzdžių kiaušinio skersmuo apie 7 µm, vištos 50–60 µm. Daugumos gyvūnų (išskyrus kai kuriuos bestuburius) kiaušinis turi dangalą. Dangalai būna trejopi. Pirminius dangalus sudaro plazmolema (pvz., trynio dangalas), antrinius supa folikulinių ląstelių darinys – skaidrusis dangalas, kuris būna prilipęs prie kai kurių gyvūnų kiaušinio paviršiaus (pvz., vabzdžių chorionas). Tretinius dangalus sudaro išvedamųjų lytinių takų, dažniausiai kiaušintakio, epitelio sekretas. Žinduolių kiaušinis tretinio dangalo neturi. Jis būdingas gyvūnams, kurie vystosi ne motinos organizme. Pvz., varlių kiaušinio drebutinis dangalas saugo nuo vandens ir neleidžia kiaušiniams atsiskirti. Ypač išsivystęs roplių ir paukščių dangalas.

vištos kiaušinis: 1 – oro kamera, 2 – baltymas, 3 – trynio dangalas, 4 – trynys, 5 – gemalinis diskas, 6 – baltymo dangalas, 7 – kevalas, 8 – vytuliai

Paukščių kiaušiniuose tretinį dangalą sudaro baltymas, kevalas ir pokevalinė plėvė. Dangalai palaiko kiaušinio formą, atlieka apsauginę ginamąją funkciją, nepraleidžia į kiaušinį kitų spermatozoidų. Kiaušinyje yra trynio (maisto medžiagų, kuriomis minta gemalas). Pagal trynio kiekį citoplazmoje kiaušiniai skirstomi į izolecitinius kiaušinius ir telolecitinius kiaušinius.

1834