kiautúotosios amèbos (Testaceae), šakniakojų (Rhizopoda) potipio protistų būrys. Žinoma apie kelis šimtus kiautuotųjų amebų rūšių. Kūnas 50–150 µm dydžio. Turi lėkštelės arba kriaušės pavidalo kiautelį, susidedantį iš pseudochitino (į chitiną panašios medžiagos), kurį gamina citoplazma. Kartais kiautelis būna iš smėlio dalelių. Kiautelio apačioje yra anga, pro kurią kiautuotosios amebos iškiša pseudopodijas. Gyvena gėlųjų vandenų dugne, ant augalų, pelkėse tarp samanų. Minta fagocitozės būdu. Dauginasi dalydamosi pusiau. Nepalankiomis sąlygomis incistuojasi. Lietuvoje 7 rūšys. Dažnesnės: kiautinė ameba (Arcella vulgaris), Arcella discoides, raguotoji difliugija (Difflugia cornuta).
-kiautinė ameba; -difliugija; -difliugijos