kibernètika (gr. kybernetēs – vairininkas, valdytojas, laivavedys), mokslas, tiriantis valdymo dėsnius mechanizmuose, organizmuose ir visuomenėje, grindžiamus informacijos perdavimu, saugojimu, apdorojimu. Kibernetikos teorijos metodų pagrindą sudaro matematika ir informacijos teorija, matematiškai išreiškianti ir įvertinanti informacijos perdavimo, saugojimo, gavimo ir klasifikavimo metodus. Teorinė kibernetika tiria valdymo dėsnius abstrakčiose sistemose. Techninė kibernetika sieja mokslo disciplinas, tiriančias technines valdymo sistemas, technologinių procesų automatizavimą. Biologinė kibernetika nagrinėja valdymo, informacijos saugojimo, apdorojimo ir perdavimo dėsnius biologinėse sistemose, organizmuose, ekonominė kibernetika – ekonominių sistemų valdymo procesus. Algoritmų teorija nagrinėja atskirus kibernetikos klausimus – efektyvias skaičiavimo procedūras ir jų naudojimo teorines galimybes, automatų teorija – realiai egzistuojančių ar iš principo galimų įrenginių, apdorojančių diskrečią informaciją diskrečiais laiko momentais, matematinius modelius (automatus), atpažinimo teorija – objektų skirstymo į grupes dėsningumus, optimaliojo valdymo teorija – optimalių dinaminių sistemų analizės ir sintezės klausimus, sistemotechnika – sudėtingų informacinių sistemų planavimo, projektavimo, konstravimo klausimus. Kibernetika pasitelkia automatinio valdymo teoriją, operacijų tyrimo metodus, leidžiančius matematiškai modeliuoti sistemose vykstančius procesus ir reiškinius. Kibernetika naudoja modeliavimą kompiuteriais, todėl valdymo dėsnius galima nagrinėti net ir tada, kai matematiškai jų analizuoti neįmanoma dėl tiriamų situacijų sudėtingumo. Kibernetika, kaip atskira mokslo kryptis, pradėjo formuotis 20 a. 5 dešimtmetyje. Jos raidą skatino automatinio reguliavimo, informacijos, masinio aptarnavimo teorijų pažanga, elektroninės skaičiavimo technikos plėtra. Lemiamą reikšmę turėjo glaudus matematikų, inžinierių elektrotechnikų, neurofiziologų, skaičiavimo technikos specialistų bendradarbiavimas. 20 a. 4 dešimtmetyje, per II pasaulinį karą, grupė Jungtinių Amerikos Valstijų specialistų kūrė automatizuotąsias priešlėktuvinės gynybos sistemas. Atliekant tų sistemų valdymo tyrimus pradėjo ryškėti bendri organizmų ir mechanizmų valdymo procesų bruožai. Visa tai apibendrino ir pateikė N. Wieneris knygoje Kibernetika, arba Valdymas ir ryšys gyvūnuose ir mašinose (Cybernetics, or Control and Communication in the Animal and Machine 1948). Kibernetikos mokslo plėtrai t. p. svarbus informacijos teorijos kūrėjo C. E. Shannono (Jungtinės Amerikos Valstijos) veikalas Matematinė ryšio teorija (A Mathemathical Theory of Communication 1948), kuriame atskirta informacija nuo jos materialių, t. y. fizinių ar biologinių, nešiklių. Ilgainiui susiformavo atskiros kibernetikos šakos.
Lietuvoje
Svarbiausios kibernetikos tyrimų kryptys: atsitiktinių procesų valdymas, lošimų teorija, atpažinimo automatizavimas, dinaminių sistemų identifikavimas ir adaptyvusis valdymas, vektorinė optimizacija, daugiaekstremių uždavinių sprendimas, tinklinių modelių sistemų analizė ir optimizacija, skaičiavimo mašinų loginis ir montažinis projektavimas. Kibernetikos moksliniai tyrimai pradėti 1956, nes iki 1955 SSRS, kaip ir jos okupuotoje Lietuvoje, kibernetika buvo laikoma pseudomokslu. Dinaminių sistemų valdymo automatizavimo tyrimai 1956 pradėti LSSR mokslų akademijos Energetikos ir elektrotechnikos institute, o elektros matavimų automatizavimo – Kauno politechnikos institute. Vėliau įvairios kibernetikos problemos buvo sprendžiamos ir kitose mokslo bei mokymo įstaigose – Fizikos ir matematikos, Matematikos ir kibernetikos, Matematikos ir informatikos, Ekonomikos, Fizikinių techninių energetikos problemų institutuose, Kauno politechnikos institute, Specialiajame konstravimo biure prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos, Kauno medicinos institute, Vilniaus universitete, Valstybinio plano komiteto Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinio tyrimo institute, Automatizuoto valdymo sistemų projektavimo ir konstravimo biure. Kibernetikos mokslinių tyrimų rezultatai buvo skelbiami Fizikos ir matematikos, Matematikos ir kibernetikos, Fizikinių techninių energetikos problemų institutų bei Tarptautinės automatinio valdymo federacijos (IFAC – angl. International Federation of Automatic Control) Lietuvos teritorinės grupės leidžiamuose darbuose Statistinės valdymo problemos (rusų kalba, anotacijos lietuvių ir anglų kalbomis); 1971–90 išleista 93 sąsiuviniai. Šiuo metu svarbiausi kibernetikos darbai atliekami Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Globaliojo optimizavimo grupėje (vadovas J. Žilinskas), Lietuvos energetikos institute.
2558