medinis kibiras vandeniui iš šulinio semti (20 amžiaus pradžia)
medinis kibiras (20 amžiaus pradžia; Zarasų krašto muziejus)
kbiras, medinis, metalinis ar plastiko indas skysčiams semti, nešti ar laikyti. Lietuvos kaimuose ir miesteliuose 19 amžiuje–20 amžiaus pradžioje naudoti mediniai kibirai. Ankstyvieji buvo skobtiniai, vėlyvesni daryti iš šulelių, suveržtų lazdyno, vėliau – geležiniais lankais; juos darė kubiliai. Kibiras dažniausiai buvo į viršų platėjantis, 22–30 cm aukščio, apie 30 cm skersmens, turėjo dvi išsikišusių šulelių ausis, vėliau – pritvirtintas geležines kilpas, pasaitą iš kanapinės virvės ar kadagio vytelių, vėliau – storos vielos. Gerieji kibirai daryti iš liepos ar klevo, ūkiniai – iš eglės. Po Pirmojo pasaulinio karo kaimuose paplito pramoninės gamybos metaliniai (cinkuoti, alavuoti), 20 amžiaus pabaigoje – plastikiniai kibirai. Juos imta naudoti ir vietoj medinių melžtuvių. Ilgiausiai (iki 20 amžiaus vidurio) mediniai kibirai naudoti Rytų Lietuvoje.