kibirkštinis išlydis: Lichtenbergo figūros polimetilmetakrilato plokštelėje
kibirkštnis šlydis, nenuostovusis elektros išlydis. Dažniausiai vyksta tarp 2 metalinių elektrodų, kai įtampa tarp jų viršija dujų pramušimo įtampą. Prasidėjus kibirkštiniam išlydžiui ertmėje tarp elektrodų susidaro siaura labai jonizuotų dujų gija (strimeris), kuria teka staigiai stiprėjanti elektros srovė. Gijoje temperatūra siekia 104 K, ji skaisčiai švyti. Per labai trumpą laiką įtampa tarp elektrodų dėl kanalo didelio elektrinio laidžio sumažėja ir išlydis nutrūksta. Po to įtampa vėl didėja, pasiekia pramušimo įtampos vertę ir išlydis kartojasi, kol šaltinio įtampa didesnė už išlydžio įtampą. Įkaitusios dujos staigiai plečiasi – susidaro smūginės garso bangos, todėl kibirkštinį išlydį lydi traškesys (gamtoje vykstantį kibirkštinis išlydis – žaibą – griaustinis). Savita kibirkštinio išlydžio rūšis yra šliaužiantysis kibirkštinis išlydis, susidarantis išilgai dujų ir kietojo dielektriko, esančio tarp elektrodų, skiriamojo paviršiaus, t. p. ir pačiame dielektrike. Kibirkštinio išlydžio gijos driekiasi dielektriko paviršiumi arba jo viduje sudarydamos Lichtenbergo figūras.