Kielce (Kèlcai), miestas Lenkijos pietinėje dalyje; Šventojo Kryžiaus vaivadijos centras.
Kielcų senamiestis; kairėje – katedros varpinė
186 894 gyventojai (2021).
Kielcai įsikūrę Šventojo Kryžiaus kalnuose, prie Silnicos upės (Bobrzos intakas). Per Kielcus eina Varšuvos–Krokuvos geležinkelis ir plentas; susikerta geležinkeliai ir plentai, jungiantys daugelį kitų Lenkijos miestų. Statybinių medžiagų, pramonės įrenginių, siurblių, sunkvežimių, guolių gamyba, chemijos, siuvimo, tekstilės, stiklo, medienos apdirbimo, popieriaus, maisto (mėsos, pieno, cukraus), poligrafijos pramonė. Turizmas. Daug sporto ir poilsio objektų; netoli Kielcų yra sportinis oro uostas.
Parodų ir mugių centras. Šventojo Kryžiaus aukštoji politechnikos mokykla, Šventojo Kryžiaus akademija, aukštoji dvasinė seminarija, prekybos, ekonomikos ir administravimo, draudimo, viešojo administravimo, žurnalistikos ir kitos aukštosios mokyklos. Žurnalistikos ir Šventojo Kryžiaus teologijos institutai. Nacionalinio muziejaus skyrius (buvusiuose Krokuvos vyskupų rūmuose), Tautos atminimo, kaimo (skansenas), žaislų gamybos (vienintelis Lenkijoje), geologijos ir kiti muziejai; katedros lobynas, galerijos. Dramos, lėlių ir aktoriaus, šokio teatrai, filharmonija. Fotografijos ir dailės tarptautiniai plenerai.
2271
Architektūra
Krokuvos vyskupų rūmai Kielcuose (1641, manoma, architektas T. Poncino, 1732 išplėsti, manoma, architektas K. Bażanka, dabar Nacionalinio muziejaus skyrius)
Sakraliniai pastatai: ankstyvojo baroko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (1635), Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1644), klasicistinės Šv. Vaitiekaus (1889), Šv. Petro ir Pauliaus (1837, architektas K. Mayzeris) bažnyčios, neoklasicistinė sinagoga (1904, 1955 perstatyta). Ankstyvojo baroko Krokuvos vyskupų rūmai (1641, manoma, architektas T. Poncino, 1732 išplėsti, manoma, architektas K. Bażanka, dabar Nacionalinio muziejaus skyrius), vėlyvojo baroko aukštosios dvasinės seminarijos (1726, architektas K. Bażanka, 1930 perstatytas), klasicistinis pašto (1825), neoklasicistinis S. Żeromskio teatro (1871, architektas F. K. Kowalskis), modernistinis amatų mokyklos (1907, architektas J. H. Gay) pastatai.
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėti 1084 (prekybinė gyvenvietė). Nuo 11 a. Krokuvos vyskupų nuosavybė. 1412 jau turėjo miesto teises (galbūt nuo 1364). 16 a.–17 a. pirmoje pusėje miesto raidą lėmė švino, sidabro, vario, geležies rūdos kasybos ir metalurgijos, stiklo ir ginklų gamybos plėtotė.
1655 nusiaubti Švedijos kariuomenės. 18 a. vėl pradėjo plėtotis. Ketverių metų seimui išpirkus Krokuvos vyskupo valdas 1789 tapo Abiejų Tautų Respublikos iždo nuosavybe. Nuo 1795 priklausė Austrijai, 1809–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). Nuo 1816 vaivadijos, 1837–45 ir 1867–1914 gubernijos, 1865–67 apskrities centras.
Nuo 19 a. antros pusės plėtota pramonė (statybinių medžiagų, stiklo, mineralinių trąšų, odų dirbimo, alaus ir kita), 1919 pradėjo veikti metalo apdirbimo įmonė (1936–70 buvo gaminami motociklai). Per II pasaulinį karą 1941–44 veikė SSRS karo belaisvių stovykla, 7 priverstinio darbo stovyklos, 1941–42 – getas (per karą žuvo apie 50 % Kielcų gyventojų). 1945–51 mieste ir apylinkėse veikė antikomunistinės organizacijos. Per 1946 žydų pogromą nužudyti 42 žmonės. 1919–39 ir nuo 1945 Kielcai – vaivadijos (iki 1999 Kielcų) centras.
2271