ketojo kno lãzeris, optinis kvantinis generatorius, kurio aktyvioji terpė yra kietasis kūnas – dielektriniai kristalai, stiklai, turintys priemaišinių retųjų žemių arba geležies grupės elementų jonų, t. p. dielektriniai kristalai, turintys savųjų taškinių defektų. Atskira kietojo kūno lazerio grupė yra puslaidininkio lazeriai. Kietojo kūno lazerio užpildos apgrąža sudaroma optiniu kaupinimu (pvz., lazerio aktyvioji terpė sužadinama išoriniu šviesos šaltiniu). Kaupinama pagal trilygmenę arba keturlygmenę schemą. Kietojo kūno lazeris generuoja įvairios bangos ilgio spinduliuotę – nuo ultravioletinės iki vidurinės infraraudonosios spektro srities. Būna impulsiniai, nuolatinės, kvazinuolatinės veikos kietojo kūno lazerių; gali veikti stiprinimo režimu. Pirmasis sukurtas kietojo kūno lazeris buvo rubino lazeris (aktyvioji terpė – aliuminio oksido kristalo Al2O3, aktyvinto chromo jonais Cr3+, apvalus strypelis); spinduliuotės bangos ilgis 0,7 µm. Paplitę neodimio lazeriai (jų aktyviosios terpės aktyviklis yra neodimio jonai Nd3+), plačiausiai naudojami neodimio jonais aktyvinto itrio aliuminio granato (Y3Al5O12–Nd3+; dar žymima Nd:YAG) lazeriai; generuojama 1,064 µm bangos ilgio spinduliuotė. Safyro kristalo, aktyvinto titano jonais (Al2O3–Ti3+; Ti:safyras), lazeris generuoja 700–1024 nm ruožo tolydžiai keičiamo bangos ilgio spinduliuotę. Kietojo kūno lazerio naudingumo koeficientas nuo kelių dešimtųjų iki kelių procentų. Sukurta kietojo kūno lazerių, kurių naudingumo koeficientas siekia 10–20 %. Kietojo kūno lazerių naudojimo sritys: suvirinimas, pjovimas, mikroelektronikos technologijos, medicina, lazerinė lokacija, atmosferos sudėties kontroliavimo sistemos, metrologija, optinis informacijos apdorojimas, optinis ryšys, integrinė optika, lazerinė spektroskopija, plazmos diagnostika, lazerinė chemija, įvairūs prietaisai (lazeriniai giroskopai, seismografai ir kita), kietojo kūno lazeriais siekiama valdyti termobranduolinės sintezės reakcijas.
Pirmąjį kietojo kūno lazerį 1960 sukūrė Th. H. Maimanas.