kietojo kūno plazma

ketojo kno plazmà, kvazineutrali kietojo kūno įvairiaženklių krūvininkų ir jonizuotųjų gardelės arba priemaišinių atomų visuma, t. y. įprastos būsenos metalas arba puslaidininkis. Kietojo kūno plazmos atomai nejuda, juos sieja kristalo gardelė, judrieji krūvininkai gali būti ir neigiami (elektronai) ir teigiami (skylės). Kietojo kūno plazmai būdingas didelis judriųjų krūvininkų tankis (metalų plazmos 10²³–10²² cm^–3, o puslaidininkių plazmos labai smarkiai kinta dėl temperatūros, šviesos, stipraus elektrinio lauko poveikio, legiravimo). Judriuosius krūvininkus veikia stiprūs tarpatominiai laukai, jų judėjimas iš esmės skiriasi nuo laisvųjų dalelių judėjimo, nusakomas efektyviąja mase. Dėl didelės dielektrinės skvarbos, būdingos kristalo gardelei, kietojo kūno atomai lengvai jonizuojasi ir kietojo kūno plazma egzistuoja net tada, kai temperatūra beveik lygi absoliučiajam nuliui. Kietojo kūno plazmos krūvininkai kolektyviai reaguoja į elektromagnetinį sužadinimą, jai būdingi saviti įvairaus pobūdžio nestabilumai ir bangos, paviršinis reiškinys. Kietojo kūno (ypač puslaidininkių) plazmai būdingais nestabilumais naudojamasi kuriant puslaidininkinius elektromagnetinių virpesių generatorius (Gunno diodus, griūtinius lėkio diodus).

2647