metalų kietumo nustatymo schemos: a – Brinellio metodas, b – Vickerso metodas, c – Rockwellio metodas
kietùmas, medžiagos savybė priešintis kietesnio kūno (įspaudiklio) skverbimuisi į paviršinius sluoksnius arba paviršiaus deformavimui. Kietumas nustatomas statiniais (į bandinio paviršių specialiu presu tam tikra jėga įspaudžiant įspaudiklį ar juo įrėžiant bandinio paviršių) ir dinaminiais (pagal paleisto iš tam tikro aukščio dūžiklio atšokimo aukštį nuo bandinio paviršiaus; nustatoma Schore’o metodu – laikoma, kad plieninio dūžiklio, kurio antgalis deimanto ar kietlydinio rutuliukas ar nupjautinis kūgis, atšokimo aukštis proporcingas tiriamojo metalo kietumui) matavimo metodais. Metalo ir jų lydinių kietumas daugiausia nustatomas statiniais metodais: Brinellio (įspaudus grūdinto plieno rutuliuką išmatuojamas įspaudo skersmuo ir apskaičiavus apkrovos ir įspaudo ploto santykį nustatomas kietumas pagal Brinellį HB ), Vickerso (įspaudus keturkampę deimantinę piramidę išmatuojamos įspaudo įstrižainės, nustatomas jų vidurkis ir apskaičiuojamas
kietumas pagal Vickersą HV), Rockwellio (įspaudus deimantinį kūgį arba nedidelio skersmens grūdinto plieno rutuliuką išmatuojamas įspaudiklio įsmigimo gylis, pagal kurį randamas kietumas pagal Rockwellį HR). Matuojant Brinellio ir Vickerso metodais kietumo vienetai reiškia vidutinį savitąjį įspaudiklio slėgį į įspaudo paviršių (kg/mm2) ir iki tam tikro dydžio mažai skiriasi. Keičiant įspaudiklio matmenis ir spaudimo jėgą galima nustatyti net medžiagos struktūros komponentų kietumą (mikrokietumą). Mineralų ir kitų nemetalinių medžiagų kietumas nustatomas Martenso metodu (įrėžus bandinio paviršių kietu antgaliu, spaudžiamu tam tikra jėga, išmatuojamas įrėžimo plotis, apibūdinantis kietumą), pagal Mohso skalę (rėžiant žinomo kietumo mineralais bandinį jo kietumas nustatomas pagal kiečiausią mineralą, kuris nepalieka paviršiuje įrėžimo; šio mineralo eilės numeris Mohso skalėje ir yra bandinio kietumas).