kifòzė (kyphosis < gr. kyphos – sulinkęs, kuprotas), stuburo iškrypimas į nugarinę pusę. Būna fiziologinė (krūtinės ir kryžmens) ir patologinė kifozė, kuri gali būti įgimta (dėl vaisiaus vystymosi sutrikimų) arba įgyta. Kifozė išryškėja paaugliams, kurie kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje persirgo rachitu, serga įgimtu nugaros raumenų silpnumu, paveldimomis nervų ir raumenų ligomis. Dėl spondiliozės, netinkamos laikysenos, raumenų nusilpimo, sergant tuberkulioziniu, ankiloziniu spondilartritu kifozė atsiranda suaugusiesiems. Pažeidžiama stuburo krūtininė dalis: susidaro kupra, pečiai nusileidžia ir krypsta į priekį, krūtinės ląsta įdumba. Didelio laipsnio kifozė gali lemti vidaus organų funkcijos, kraujotakos, kvėpavimo sutrikimą. Gydoma gydomąja gimnastika, masažu, fizioterapija, laikysenos korekcija (korsetu), kartais operuojama.
kifozė: a – stovinčio ligonio, b – pasilenkusio
-kupra