Kjevo lietùviai
Lietuviai Kijeve iki 20 a. vidurio
1837–38 Kijeve veikė S. Konarskio įkurtos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos revoliucionierių draugijos skyrius. Uždarius Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją daug jos profesorių ir studentų 1842 perkelta į Kijevo universiteto Medicinos fakultetą. Apie 1850 universitete studijavo A. Mackevičius, 1883–84 – Maironis, 19 a. pabaigoje – A. Domaševičius, A. Moravskis, 20 a. pradžioje – V. Krėvė, Z. Gėlė, J. Gurauskis ir kiti. 1879 Lietuvos ir Lenkijos studentai universitete įkūrė socialistų draugiją, kuri bendravo su Vilniaus revoliucionieriais ir organizacija Narodnaja volia. 1887 universitete veikė lietuvių studentų būrelis. Kijevo politechnikos institute 1902–15 dėstė P. Čechavičius, 1906–12 – P. Jodelė. Daugiau lietuvių į Kijevą atvyko per I pasaulinį karą. 1916 įkurtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Kijevo skyrius. 1917 Kijeve veikė karo pabėgėlių įkurta Lietuvių tautos taryba. 1917 04 čia surengtas lietuvių karių suvažiavimas. 1917 09 Kijevo lietuviai dalyvavo Rusijos tautų atstovų kongrese. 1935–37 Veterinarijos institute profesoriavo L. Gogelis.
20 a. antra pusė–21 a. pradžia
Sovietų okupacijos Lietuvoje metais Kijeve įsikūrė lietuvių, paleistų iš tremties.
1990 Kijeve įkurta Maironio lietuvių kultūros draugija (nuo 2018 pirmininkas Evaldas Šnipas) per pirmą veiklos dešimtmetį surengė literatūros vakarų, skirtų Maironio, M. K. Čiurlionio kūrybai, kartu su Lietuvos ambasada – parodas, skirtas pirmosios lietuvių knygos 450 metinėms (1997), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 80 metinėms (1998), organizavo susitikimus su Kijevo mokyklų moksleiviais. 1997 Kijevo lietuvių iniciatyva čia suorganizuotas pirmasis Ukrainos lietuvių dainų ir šokių festivalis.
21 a. pradžioje Kijeve aktyviai veikė Ukrainos lietuvių draugijas vienijanti Ukrainos lietuvių bendruomenė (pirmininkė Dalia Makarova), lietuvių sekmadieninė mokykla (su pertraukomis nuo 1990), Maironio lietuvių kultūros draugijos choras Viltis (nuo 1994), jaunimo liaudies šokių ansamblis Antroji karta, liaudies dainų ansamblis Sesulės, vaikų grupė Vyturėliai. 2016 12 Lietuvos vardas suteiktas vienam Kijevo skverų.
Statistika
1926 Kijeve gyveno 612, 1970 – 450, 1989 – 660, 2001 – 406 lietuviai.