Kijevo universitetas

Kjevo universitètas (ukr. Київський університет, Kyjivskyj universytet), Kjevo Tarãso Ševčeñkos nacionãlinis universitètas (ukr. Київський національний університет імені Тараса Шевченка, Kyjivskyj nacionalnyj universytet imeni Tarasa Ševčenka), seniausias ir vienas didžiausių Ukrainos universitetų.

Struktūra ir veikla

Veikia (2021) 13 fakultetų (Chemijos, Ekonomikos, Filosofijos, Fizikos, Geografijos, Informacinių technologijų, Istorijos, Kompiuterių mokslų ir kibernetikos, Mechanikos ir matematikos, Psichologijos, Radiofizikos, elektronikos ir kompiuterių sistemų, Sociologijos, Teisės), 10 institutų (Aukštųjų technologijų, Biologijos ir medicinos, Filologijos, Geologijos, Karybos, Podiplominių studijų, Tarptautinių santykių, Teisės, Ukrainos valstybės apsaugos valdymo, Žurnalistikos), 2 koledžai (Geologinio žvalgymo technologijų, Optikos ir mechanikos), Ukrainos fizikos ir matematikos licėjus, Parengiamasis skyrius, Ukrainistikos, Užsienio kalbų, Komunikacijos, Radiacinės saugos centrai. Yra M. Maksimovičiaus mokslinė biblioteka (įkurta 1834, turi daugiau kaip 3,3 mln. egzempliorių), Geologijos, Zoologijos, Tarpfakultetinis lingvistikos, Universiteto istorijos muziejai, Informacinis skaičiavimo centras, astronomijos observatorija (įkurta 1845), leidybos ir poligrafijos centras, O. Fomino botanikos sodas (įkurtas 1839, užima 22,5 ha), Kanivo draustinis, universitetinė klinika, Baltistikos centras (atidarytas 2021, atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidento G. Nausėdos žmona Diana Nausėdienė).

Kijevo universiteto herbas

Universitetas leidžia mokslo darbus ir teminius mokslo darbų rinkinius. Bendradarbiauja su 57 šalių 227 mokymo ir mokslo įstaigomis.

2016 universitete studijavo apie 28 000 studentų.

Kijevo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto raudonasis pastatas

Kijevo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto bibliotekos pastatas

Istorija

Įkurtas 1834 kaip Šv. Vladimiro imperatoriškasis universitetas. 1918–1919 neveikė. 1920–1939 buvo Kijevo universitetas, 1939–1994 – Kijevo valstybinis T. Ševčenkos universitetas, nuo 1994 Kijevo T. Ševčenkos nacionalinis universitetas.

1834 veikė Filosofijos fakultetas su dviem skyriais (Istorijos ir filologijos, Fizikos ir matematikos; 62 studentai). 1835 įkurtas Teisės, 1841 – Medicinos fakultetas. Vėliau iš Filosofijos fakulteto įkurti Filologijos ir Gamtos mokslų fakultetai.

2006 veikė 14 fakultetų (Biologijos, Chemijos, Ekonomikos, Filosofijos, Fizikos, Geografijos, Geologijos, Istorijos, Kibernetikos, Mechanikos ir matematikos, Parengiamasis, Radiofizikos, Sociologijos ir psichologijos, Teisės), 5 institutai (Atvirojo ir nuotolinio mokymo, Filologijos, Karybos, Tarptautinių santykių, Žurnalistikos), buvo apie 30 000 studentų, 2000 dėstytojų.

Žymūs absolventai ir dėstytojai

Universitete studijavo arba dirbo M. Maksimovičius (pirmasis rektorius), N. Kostomarovas, V. Antonovičius, T. Ševčenko, V. Peretcas, O. Bileckis, J. Tarle, M. Lysenko.

Universitetas ir Lietuva

Uždarius Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją daug jos profesorių ir studentų (taip pat didžioji dalis Vilniaus universiteto geologinės kolekcijos, kuri iki šiol negrąžinta) 1842 perkelta į Kijevo universiteto Medicinos fakultetą.

Apie 1850 universitete studijavo vienas 1863 sukilimo Lietuvoje vadų A. Mackevičius, 1883–1884 – Maironis, 19 amžiaus pabaigoje – A. Domaševičius, A. Moravskis, 20 amžiaus pradžioje – V. Krėvė, J. Gurauskis. 1887 universitete veikė lietuvių studentų būrelis.