Kilauea

Kilauea (Kilauja), veikiantis ugnikalnis Havajų salos (Jungtinės Amerikos Valstijos) pietrytiniame krante. Vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Aukštis 1222 m (kitais duomenimis, 1247 metrai). Susidaręs iš bazaltinės lavos. Skydiškųjų ugnikalnių tipo, lėkštais šlaitais, plačia (plotas apie 10 km²) gilia (gylis 1040 m) kaldera. Pietinis šlaitas nusileidžia į Ramųjį vandenyną, vakarinis – susisiekia su Mauna Loa ugnikalniu. Nuo viršūnės ir šlaitų visomis kryptimis teka lavos srautai, maitinami krateryje esančio lavos ežero. Kalderos vakarinėje dalyje – veikiantis pagrindinis Halemaumau krateris, rytinėje dalyje yra šoninių kraterių. Sustingusios lavos srautuose yra urvų (Kazumuros urvynas). Šlaituose – miškai (su mẽdiniais paparčiais); auginama cukranendrės, vaismedžiai. Kalderos vakariniame krante, netoli Halemaumau, yra vulkanologijos observatorija (įsteigta 1912). Kilauea priklauso Havajų ugnikalnių nacionaliniam parkui.

Kilauea krateris

Nuo 1823 ugnikalnis veržėsi apie 60 kartų. Stiprūs išsiveržimai buvo 1955 (truko 88 dienas), 1975. Vienas stipriausių Kilauea išsiveržimų prasidėjo 1983 01 03 ir tęsėsi (su trumpomis pertraukomis) iki 2018 09 05 (ilgiausias išsiveržimas Havajuose). Lava užliejo daugiau kaip 100 km² plotą, sugriovė daugiau kaip 200 pastatų. Skystos lavos srautai kartais pasiekdavo vandenyną, vietomis lava tekėjo susidariusiais požeminiais tuneliais. 2018 05, po įvykusio žemės drebėjimo, Pahoa miestelio apylinkėse atsivėrė naujų plyšių, iš jų besiveržianti lava liejosi į gyvenamuosius rajonus, griovė ir degino pastatus. Paskutiniai išsiveržimai: 2020–21, 2021–tęsiasi.