Kilkijos armnų valstýbė (Kilikjan Hajastan), armėnų valstybė (1080–1198 didžioji kunigaikštystė, 1198–1375 karalystė) Mažosios Azijos pietryčiuose, Viduržemio jūros šiaurės rytų pakrantėje. Sostinė Sisas (dabar Kozanas, Turkija). Susikūrė per 11 a. armėnų kunigaikščių kovas su arabais ir tiurkais seldžiukais. Garsiausios valdovų dinastijos – Rubenidų (1080–1222) ir Hetumianų (1226–1344).
1105 iš tiurkų seldžiukų nusiaubtos Didžiosios Armėnijos į Kilikijos armėnų valstybę buvo perkeltas Armėnų apaštališkosios bažnyčios religinis centras. Kunigaikštis (nuo 1198 karalius) Levonas II 1180 atsikratė vasalinės priklausomybės nuo Bizantijos, kovodamas su gretimomis musulmonų valstybėmis išplėtė valstybės teritoriją, stiprino ryšius su Vakarų Europos ir kryžininkų įkurtomis valstybėmis (Kipru, Antiochija ir kitomis), sudarė prekybos sutarčių su Venecija, Genuja ir kitais miestais. 1254 karalius Hetumas I sudarė taikos sutartį su mongolais, jų padedamas atrėmė musulmonų valstybių puolimus.
Kilikijos armėnų valstybėje buvo sukurta daug architektūros, dailės šedevrų (Kilikijos miniatiūros mokykla), istorijos, teologijos, filosofijos, teisės veikalų, grožinės literatūros (poetas Nersesas Šnorhali). Kilikijos armėnų valstybę sunaikino sustiprėjęs Egipto sultonatas.
2315