kilimų ir kiliminių gaminių gamyba

klimų ir kilimnių gamini gamýba, lengvosios pramonės šaka, kuri apima kilimų, kilimėlių, kiliminės dangos gamybą iš vilnų, medvilnės, šilko, džiuto ir kito natūralaus, t. p. cheminio pluošto.

Kilimai gaminami taikant audimo, rišimo, mezgimo, siuvimo, siuvinėjimo, klijavimo, vėlimo technologijas. Pagal gamybos būdą skiriami rankų darbo ir mašininės gamybos kilimai.

Kilimų ir kiliminių gaminių gamyba pasaulyje

kirgizai tradiciniu būdu gamina veltinį kilimą

kilimas iš Azerbaidžano (vilna, 20 a. pradžia, Azerbaidžano kilimų muziejus Baku)

21 a. pradžioje daugiausia kilimų ir kiliminių dangų gamina Jungtinės Amerikos Valstijos (apie 50 % pasaulinės produkcijos; apie 80 % šalies kilimų produkcijos gaminama Džordžijos valstijoje), Vokietija, Belgija, Nyderlandai. Daugiausia vilnonių rištinių kilimų pasaulyje gamina Australija (pradėjo gaminti 20 a. 4 dešimtmetyje), Pietų Korėja ir Naujoji Zelandija. Australija ir Naujoji Zelandija kaip žaliavą naudoja savo avininkystės produkciją, Pietų Korėja – atvežtinę žaliavą. Vilnonius rištinius kilimus t. p. gamina tokių kilimų tradicijas turinčios šalys, pačios apsirūpinančios žaliava: Iranas, Turkmėnija, Mongolija, Marokas ir kitos. Kiliminės dangos daugiausia gamina Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Nigerija, Belgija, Nyderlandai. 21 a. pradžioje tik Irane (apie 400 t kilimų per metus), Indijoje (pagaminama apie 40 % visų rankų darbo kilimų), Pakistane, Afganistane, Maroke, Turkmėnijoje ir dar keliose Vidurinių Rytų ir Azijos valstybėse daug kilimų audžiama rankomis, kitose šalyse taip audžiami tik vienetiniai gaminiai.

moteris audžia kilimą (Kaldaras, Balcho provincija, Afganistanas)

Didžiausia kilimų gamybos bendrovė pasaulyje yra Jungtinių Amerikos Valstijų Shaw Industries Group (būstinė Daltone, Džordžijos valstija), joje dirba apie 22 000 darbuotojų, metinės pajamos siekia 6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.

Kilimų ir kiliminių gaminių daugiausia eksportuoja Kinija, Turkija (į 172 šalis), Indija (į daugiau kaip 70 šalių), Belgija, Nyderlandai ir Jungtinės Amerikos Valstijos (1 lentelė). 2021 mašininės gamybos kilimų daugiausia eksportavo Turkija (30,8 % viso pasaulio mašininės gamybos kilimų eksporto), Kinija (21,4 %), Indija (12,6 %), Belgija (7,3 %), Nyderlandai (3,5 %), Vokietija (3,0 %), rankų darbo kilimų – Indija (28,7 % viso pasaulio rankų darbo kilimų eksporto), Egiptas (14,9 %), Iranas (6,8 %), Pakistanas (6,7 %), Nepalas (6,0 %), Kinija (5,4 %), Turkija (5,1 %).

4

Istorija

Nuo 19 a. antros pusės įsigalėjo pramoninė kilimų ir kiliminių gaminių gamyba. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperija buvo kilimų prekybos ir tranzito pasaulinis centras. Greta natūralaus pluošto kilimams gaminti pradėjus naudoti cheminį pluoštą, nuo 20 a. 9 dešimtmečio mažėjo tradicine rišimo technika gaminamų vilnonių kilimų. 1970–2002 vilnonių rištinių kilimų ir kilimėlių daugiausia gamino Australija, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija (2 lentelė), kiliminės dangos – Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Nigerija, Belgija, Nyderlandai (3 lentelė). 2007 Europos Sąjungos šalys pagamino 789 mln. m² kilimų ir kiliminių gaminių, daugiausia Belgija (188 mln. m²), Nyderlandai (126 mln. m²), Jungtinė Karalystė (75 mln. m²), Vokietija (35 mln. m), 2011 eksportavo 169 mln. m² kilimų ir kiliminių gaminių.

Pazyryko skitų pilkapyje rastas seniausias pasaulyje kilimas (Ermitažas, Sankt Peterburgas, Rusija)

Azerbaidžano kilimų muziejus (Baku)

1

2

1949 Altajaus kalnuose (Sibire), Pazyryko skitų pilkapyje (Pazyryko pilkapiai) rastas seniausias pasaulyje kilimas (183 x200 cm dydžio, turi apie 360 000 mazgų kvadratiniame metre), kurio amžius siekia 2500 metų. Manoma, kilimas pagamintas senovės Armėnijoje arba Persijoje. Saugomas Ermitaže.

Azerbaidžane (Baku) veikia didžiausią kolekciją turintis kilimų muziejus.

Kilimų ir kiliminių gaminių gamyba Lietuvoje

Lietuvoje kilimai pradėti austi 15 a. nedidelėse dirbtuvėlėse, įsteigtose prie dvarų. 18 a. kilimai buvo audžiami Radvilų (Nesvyžiuje), A. Tyzenhauzo (Gardine) ir kitose manufaktūrose. 19 a. daugelis manufaktūrų sunyko. Po Antrojo pasaulinio karo kilimus audė Klaipėdos ir Vilniaus Dailės kombinatai. 1957 Lentvario kilimų fabrike pradėta vilnonių kilimų pramoninė gamyba. Daugiausia buvo išausta 1989 – 6 953 000 m² (2,85 % pasaulinės produkcijos). Atkūrus nepriklausomybę dėl nepakankamos paklausos, pasikeitusios rinkos ir kitų priežasčių kilimų ir kiliminių gaminių gamyba labai sumenko (4 lentelė). 21 a. pradžioje veikė bendrovė Lentvario kilimai Lentvaryje, vėliau gamybinę veiklą nutraukė, pagal individualius užsakymus vilnonius kimštinius (vadinamuosius taftingus) kilimus gamina Pano kilimai (įkurta 2000) Vilniuje, veikia nedidelės įmonės.

žakardinis kilimas Sodyba (išaustas 1994 bendrovėje Lentvario kilimai)

3

2687

kilimų gamyba; kilimų pramonė