jonėniškasis kimatijas
kimãtijas (gr. kymation – bangelė), dekoratyvinis dailės ir architektūros elementas – banguojančių formų juostinis ornamentas iš stilizuotų reljefinių arba tapytų augalinių bei geometrinių motyvų. Naudotas kolonų kapiteliams, antablementams, vainikuojamiesiems karnizams puošti. Skiriami trys tipai: dorėniškasis, arba paprastasis – įgaubto profilio, sudarytas iš plačių stilizuotų keturkampių lapų, komponuojamas antų viršuje, echino vietoje, dažniausiai tapytas, jonėniškasis – išgaubto profilio, sudarytas iš vadinamosios jaučio akies arba kiaušinio formos reljefinių ornamentų, Lesbo, arba atvirkščiasis – ryškiai išgaubto profilio, sudarytas iš reljefinių stilizuotos širdelės pavidalo ornamentų. Jonėniškasis ir Lesbo kimatijas dažniausiai naudotas jonėniškojo ir korintiškojo orderio pastatų puošyboje (tarp frizo ir architravo arba tarp frizo ir karnizo). Atsirado senovės Graikijos architektūroje, vėliau paplito senovės Romoje. Visų tipų kimatijai (dorėniškasis rečiau) naudoti antikinėje architektūroje, jų modifikacijos – Renesanso, baroko, klasicizmo, neoklasicizmo architektūroje ir taikomojoje dailėje.
2161